Korporaciniai „įteisintų vagių“ konfliktai: nuo Senio Chasano iki Šakro-jaunėlio
Čia aš jums pasakoju, kad yra kategorija vagių, kurie laikosi nuošaliai. Visi kaukaziečiai, daugiausia gruzinai, jie iki 2004 metų buvo visi išvien, nesikivirčijo. Bet pasodina Šakrą. Čia jis turėjo biznį. Senis Chasanas paima jį per Lašą Rustavskį („įteisintas vagis“ Laša Šušanašvilis – red.), jis dabar sėdi Graikijoje, tai dar vienas patvirtinimas, kad kas atsiduria greta Chasano, tam gyvenimas nesusiklosto). Atsiranda Laša.
Čia jie pakėlė triukšmą, suvarė savo „vagis“, Onianį („įteisintas vagis“ Tarielas Onianis, pravarde „Taro“, – red.) ir Džangveladzę („įteisintas vagis“ Merabas Džangveladzė, pravarde „Suchumio Merabas“). Onianis atvažiuoja į Rusiją ir sako: „Vyrukai, čia kažkas buvo su Šakru, kur mano teisėta dalis? Aš į jūsų biznį nelendu, bet tai, kas „vagių“, turi priklausyti visiems „vagims“, dėkite į bendrą kasą“. Jiems tai nepatiko.
Jie su Onianiu nepanoro dalytis prasidėjo konfliktas. Ir štai Onianis ir Džangveladzė sudaro tokią koaliciją prieš „senius“, kuri dabar vadinama „Kutaisio grupe“. Tų gruzinų pusėje stojo „seniai“, didžioji dalis senosios „vagių“ kartos. Tai yra, jiems atsirado rimtas toks ideologinis pagrindas, nes jie skelbėsi kaip senųjų įstatymų šalininkai, o Chasaną apkaltino tuo, kad jis ir jo žmonės nusišalino nuo reikalų ir tapo komersantais. Taip iš tiesų ir buvo. Asmeniškai aš negaliu kalbėti už Onianį ir Džangveladzę, bet dauguma žmonių iš jų sparno, būtent jie yra „vagys“ iš esmės, jie gyvena iš vagysčių verslo, niekam neteikia stogo, nesiverčia bizniu, o būtent vagia ir gyvena kaip nusikaltėliai.
Toks konfliktas, ir jam išspręsti 2008 metais šaukiama garsioji sueiga prie Pirogovo tvenkinio, kur išsilaipina 30 omonininkų ir užlaužia rankas 30-čiai vagių. Ten suėmė ir Chasaną su Japoniuku. Beje, to konflikto pradinė fazė užsimezgė 2007 metais. Na, o kas yra konfliktas „vagių“ pasaulyje? Jie pradeda vienas kitą kaltinti tuo, kad jie ne „vagys“. Ėmė susitikinėti, aiškintis. Onianis ir jo grupė šaukia „senius“ į sueigą. Tie neateina. Senis Chasanas pradėjo kartoti politiką, kaip jis darė dešimtajame dešimtmetyje, paprasčiausiai ignoruoti, nes, jei tu žinai turįs kažkokių nuodėmių ir tave kviečia į sueigą, tai iš sueigos išeisi jau nebebūdamas „vagis“. Ir „seniai“ pradeda kurti kažkokias savo „šeimas“, pradeda patys karūnuoti, kad jų pusėje „vagių“ būtų daugiau, nes tada per sueigas jie bus stipresni. Dėl to pastaraisiais metais, per kokius penkerius metus, „vagių“ padaugėjo mažiausiai ketvirtadaliu, jei ne trečdaliu. Ir dabar, žiūrint iš šalies, gana sunku išsiaiškinti, kas iš kokios grupės.
— O kiek dabar iš viso „vagių“?
— Dabar 530. Dar neseniai buvo apie 450. Tai yra, karūnuoja labai daug. Pastaruoju metu daug „senių“ išmirė. Ir dabar Senio pusėje daugiau žmonių.
Dabar „vagių“ pasaulyje susiskaldymas, vieni kitus gaudo, muša. Antai, spalio pradžioje sumušė jauniausią vagį Revazą Ubilavą, jam tik 21-ri.
— Žiniasklaida skelbė, kad jauniausias vagis yra Osetrinas-jaunesnysis (arba Eršketas -jaunesnysis, 27-rių Sergejus Asatrianas, – red.).
— Ne, jis gimęs 86-aisiais metais, o šitas – 93-aisiais. Jį sumušė ketvertas Senio žmonių.
Koks apskritai dabar jėgų išsidėstymas? Dar Seniui gyvam esant visi jo oponentai buvo išstumti į užsienį su teisėsaugos institucijų pagalba. Gal jie ir neturėjo bendro plano, o paprasčiausiai sutapo tikslai. Daugelį pasodino ilgam laikui, kad nušalintų nuo įtakos už kalėjimo sienų, o Senio žmones sodino daugiausia pusantrų metų terminui. Žinoma, daugelis kutaisiečių išvažiavo į užsienį. Pavyzdžiui, Ukrainoje susidarė labai galinga gruzinų „vagių“ bendrija, ypač Odesoje. Kažkas išvažiavo į Europą: Italiją, Prancūziją, Turkiją. Buvo ir tokių gruzinų, kurie palaikė Chasaną. Žinoma, tokių žmonių žymiai mažiau. Dauguma iš jų dabar gyvena Graikijoje arba ten sėdi, kaip Laša Rustavskis. Daug Senio priešininkų Dubajuje. Kutaisiečiai apskritai mėgsta šilumą.
O Rusijoje liko tik Senio žmonės, čia jie neturi konkurentų ar varžovų. Rusijoje dabar sėdi apie 90 karūnuotų vagių, Gruzijoje – kokie 10 žmonių.
— Bet juk Maskvoje yra, pavyzdžiui, „slavų“ klanas, Petrikas?
— Aš negirdėjau, kad jie apskritai kažką darytų. Ką nusikaltėlių pasaulyje reiškia kontroliuoti? Tai reikia rinkti bendrą kasą. Aš negirdėjau, kad Petrikas, Aksionas, Šiškanas ar jų aplinkos žmonės tuo užsiimtų. Taip, jie gali turėti kažkokių savų pajamų, bet nereikšmingų. Petrikas, aš su juo pažįstamas, jis apskritai labai kuklus žmogus: žinoma, pajamų turi, bet ne prabangai. Apskritai, „slavų“ „vagių“ vertybės šiek tiek skiriasi, jie rečiau įsipina į materialinius konfliktus, jie stengiasi būti arčiau gamtos, arčiau Dievo. Dabar pas mus bendrą kasą renka Voskresas, Pičiuga ir Mironas („įteisinti vagys“ Vasilijus Christoforovas, Jurijus Pičiuginas ir Dmitrijus Čianturija, – red.), toks triumviratas.
Iš jų tikriausiai Voskresas stipresnis už kitus, nes dabar visur jo pavardė, į jį orientuojasi regionai, ar Baltarusija, ar Sibiras. Kiti labiau šešėlyje. Ir tie „slavai“, jie laikosi nuošaliai, į Senio reikalus nelenda. Nes kiekvienas maskvietis turi asmeninį autoritetą, jis jiems aukštesnis už bet kurį Senio žmogų. Ir tie gruzinai, kurie išvažiavo, jie palaiko „slavus“. Jie gyvena savo namuose, jiems aiškūs, atviri konfliktai nereikalingi. Žinoma, yra paslėptų asmeninių konfliktų, bet kol kas tarp Senio „vagių“ jų nekilo, gal dar kils. Žinoma, pagrindinis „vagies“ tikslas – tai kontroliuoti bendrą kasą. Štai Voskresas ją kontroliavo dar Seniui Chasanui gyvam esant. Kiekviename mažame ar dideliame mieste yra „prižiūrintieji“, ne tik Rusijoje, bet ir NVS šalyse. „Prižiūrintieji“ mieste stebi tvarką „vagių“ reikaluose ir perduoda biudžetą regioniniam „prižiūrinčiajam“, o tas jau veža į Maskvą. Nusikalstamas pasaulis dabar – tai korporacija kaip „Gazprom“.
— O kas skiria „prižiūrinčiuosius“?
— „Vagys“ Maskvoje, tie patys, kurie karūnuoja. Tai visa grandinė, hierarchija. Buvo Senis. Po Senio lieka jo artimieji. Jis miršta, ir Rusijoje be jo žmonių lieka tik rusai, „slavai“, „kutaisiečiai“ dingsta. Voskresas apskritai pas Senį seniai buvo atsakingas už buhalteriją. Natūralu, kad per tą laiką jis susipažino su visa grandine, jis visur turi savų žmonių, kiekviename regione. Jis juos valdo, keičia tuos, kas atrodo nepatikimas. Apskritai, jis dabar vyriausias top-vadybininkas, kuris viską žino apie savo korporacijos sandarą.
— Kaip formuojama toji bendra kasa?
— Bendroji kasa renkama iš kiekvienos zonos, ten viskas turi savo kainą, už įvairius bonus, už paslaugas, už problemų sprendimą viršūnėse. Bendroji kasa renkama net iš azartinių žaidimų, iš visko. Kiekviename regione yra savi nusikalstami reikalai, visur nešami kyšiai, visur bizniaujama, iš viso to eina procentai į bendrą kasą. Kiekvienas save gerbiantis nusikaltėlis privalo įnešti į bendrą kasą savo uždarbio dalį. Žinoma, daugelis smulkesnių nusikaltėlių su „vagimis“ nepažįstami, bet tai nebūtina: kriminalinėje terpėje, kiekviename mieste, visi žino, kaip pinigai keliauja į bendrą kasą, per kokius žmones. Tai lygiagrečiai egzistuojantis visas pogrindinis pasaulis.
— Ar VRM reforma kaip nors paveikė „vagių“ pasaulį, ar panaikinus UBOP (Kovos su organizuotu nusikalstamumu valdyba, – red.) kas nors pasikeitė?
— Nemanau. Suprantate, pirmoji knyga, išėjusi Sovietų Sąjungoje apie „vagis“, vadinosi „Įteisinti vagys: šuolis į valdžią“. Ją parašė du buvę KGB bendradarbiai. Knyga apie tai, kad KGB infiltravo savo bendradarbį į „įteisintų vagių“ aplinką. Knyga pusiau dokumentinė, bet pavardės ten pakeistos, vietoj Chasano – Chazaras ir taip toliau. Ten pateikti tikri duomenys, su kuo tas agentas užmezgė ryšį. Ji išleista 1991 metais. Man tai ir tada neatrodė fantastika, ir dabar neatrodo, kad ten parašyta netiesa.
Manau, kad dabar tie, kas vadina save „vagim“, liko Maskvoje ir jaučiasi ramiai, juos visiškai kontroliuoja VRM. Manau, kad tai teisinga. Jeigu jie paskirti tarnauti valstybei, tai kodėl gi ne? Valstybės nekontroliuojami Rusijoje nereikalingi. O jeigu tu gyveni Maskvoje, vadinasi, tu turi kažkokių susitarimų su institucijomis.
— Ir kiek yra tokių, kurie liko Rusijoje? Štai jūs minėjote skaičių 530, ar tai tie, kurie čia?
— Ne, čia skaičius tų pasilikusiųjų, kurie dabar turi „įteisinto vagies“ titulą, ir „senių“, ir jaunuolių, kas sėdi visame pasaulyje, tai Kirgizijoje, Kazachstane, Gruzijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Moldavijoje, Prancūzijoje ir t. t. Tai bendras skaičius šiandien. Dabar Rusijoje sėdi apie 90 karūnuotų vagių, Gruzijoje apie 100. Kiti laisvėje kitose šalyse. Labai daug Europoje. Džangveladzė ir jo žmonės dešimtajame dešimtmetyje gyveno Prancūzijoje, Ispanijoje, bet iš ten buvo priversti išvažiuoti, kai jais užsiėmė Interpolas, ir grįžti į Rusiją, bet čia jau viskas buvo pasidalyta, visa tai, į ką jie anksčiau pretendavo.
— O, pavyzdžiui, ar situacija Ukrainoje turėjo įtakos „vagių“ pasauliui? Ar dabar vyksta kova dėl įtakos sferų Kryme?
— Aš apie tokią kovą negirdėjau, ypatingos įtakos nebuvo. Tie vagys, kurie gyveno Ukrainos pietryčiuose, paprasčiausiai išvažiavo į kitus regionus, taip pat ir į Krymą.
— Ar galite paminėti reikšmingiausius paskutinių kelių įvykius iš kriminalinio pasaulio Rusijoje?
— Šakro sugrįžimas, žinoma. Kitų nebuvo.
— Na štai, Osetrinos-vyresniojo sulaikymas, tai svarbu (rugpjūčio 7 dieną Maskvoje buvo sulaikytas „įteisintas vagis“ Sergejus Asatrianas, žinomas pravarde „Osetrinas-vyresnysis“; vėliau jis figūruoja baudžiamojoje byloje pagal RF BK 228 str. 2 d., – red.)?
— Ne, visa tai niekai. Asatrianas, dar kai gyvas buvo Senis, jis sėdėjo, o kai grįžo, nesutikdavo su tuo, ką sakydavo Chasanas, nešoko pagal bendrą dūdelę. Žinoma, jis turėjo didelių siekių, jis pretendavo į Senio vaidmenį, bet liko be nieko. Gi dabar likę Senio žmonės – tai nepaprastai įvairiaplaukė publika, ten yra ir atitarnavusių, ir net buvusių „Vieningosios Rusijos“ narių, ir sportininkų, ir sutenerių, ir žmogžudžių, ir prekeivių. Suprantama, kodėl: Senis priartindavo prie savęs tuos žmones, apie kuriuos yra kompromituojančios medžiagos, dėl visa ko. Gal Asatrianas ir bandytų jiems priešintis, bet jį pašalino iš kelio teisėsaugininkų rankomis. Jo šalininkų gretos taip pat retėja, policija juos nuolat sulaiko pagal 228 straipsnio 2 dalį, o tai jau sunkus nusikaltimas.
— Kaip aš suprantu, 228-asis – populiariausias „vagims“ taikomas straipsnis?
— Jis patogiausias, policija su juo įmiklino ranką. Pametėti narkotikų žymiai paprasčiau. Be to, „vagis“ juk negali priešintis, jam uždrausta pripažinti, kad jis nukentėjusysis, kitaip jis ne „vagis“. Jo supratimu, taip turi būti. 228 paprasčiausiai naudojamas kaip instrumentas, kai reikia uždaryti. Nors aš nesakyčiau, kad VRM juo būtent spekuliuoja: Petrovkoje iš tikrųjų stengiamasi rasti ką nors tikro apie „vagį“, pavyzdžiui, dažnai sulaiko pagal absurdišką kaltinimą dėl nelegalaus gyvenimo.
Aš nesuprantu, kam jie kovoja su „vagimis“, kam jie jiems ką nors pakiša. „Vagys“ niekam netrukdo ir jokio pavojaus nekelia, jie visi kontroliuojami. Tos funkcijos, kurią jie anksčiau vykdė – 100 % kontroliuoti gatvę, – jie jau nebeturi. Dabar yra rimtesnių pavojų ir iššūkių policijai, kad ir nelegali migracija. Metų metais sulaiko maždaug vienodą skaičių žmonių, matyt, vis dėlto yra kažkoks planas. Beje, visos realios bylos, kurias bandoma primesti „vagims“, pavyzdžiui, pagal 210 straipsnį, 99 % atvejų žlunga, jų įrodyti neįmanoma. Kita vertus, yra tokia tendencija: jeigu pradeda kas nors kovoti su „vagimis“, tai visada visiems baigiasi blogai. Plinta nusikaltimai gatvėse, prasideda muštynės su peiliais kolonijose. Daugiau beribio nusikalstamumo. „Vagis“ pradėta spausti devintojo dešimtmečio pabaigoje – Sovietų Sąjunga žlugo. Pradėjo Gruzijoje – Saakašviliui jau paskelbta paieška, revoliucija (…)
Nuotraukoje: Viačeslavas Ivankovas – Japončikas.
„Russkaja planeta“: Nusikaltėlių pasaulis dabar – tai tokia korporacija, kaip „Gazprom“.
Informacijos šaltinis – compromat.ru.
2014.12.06; 19:49
