Norvegijos premjero Einaro Gerhardseno žmonos Vernos Gerhardsen (1912 – 1970) likimas – ne itin pavydėtinas. Jos pavardė puikuojasi kai kuriuose Norvegijos žvalgybos istorijos vadovėliuose. Tačiau Verna Gerhardsen – ne herojė, ne didvyrė. Pasakojimuose apie Norvegijos žvalgybą ir kontržvalgybą ji greičiau traktuojama kaip lengvo elgesio moteris, nei garbinga garbingo politiko gyvenimo draugė.
V.Gerhardsen pavardė minima ir Sovietų Sąjungos žvalgybos vadovėliuose. Čia ji apibūdinama kaip aukšto rango Norvegijos politiko žmona, kurią pavyko sugundyti KGB karininkui ir kuri savo neatsargiu elgesiu pakenkė visos Norvegijos reputacijai. O ką jau bekalbėti apie asmeninę tuometinio Norvegijos premjero E.Gerhardseno reputaciją.
Vernos vyras Einaras Gerhardsenas be nedidelių pertraukų vadovavo Norvegijos ministrų kabinetui nuo 1945 iki pat 1965 metų. Jis buvo net 15 metų vyresnis už savo žmoną. Kai 1940-aisiais vokiečiai įsiveržė į Oslą, Einaras ėjo Norvegijos sostinės mero pareigas. Beveik visą Antrąjį pasaulinį karą Einarui teko praleisti vokiečių koncentracijos stovyklose. Po karo jis tapo Norvegijos nacionaliniu didvyriu ir politiku – numylėtiniu. E.Gerhardsenas mirė 1987-aisiais.
Taigi kokią kvailystę iškrėtė Norvegijos premjero žmona? Penktąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį Verna Gerhardsen priklausė komunistuojančio jaunimo judėjimui, palaikiusiam draugiškus ryšius su tuometinėmis SSRS jaunimo organizacijomis. 1954-aisiais Verna svečiavosi Sovietų Sąjungoje. Be abejo, ne kaip privatus asmuo, o kaip kairuoliško Norvegijos jaunimo delegacijos atstovė.
Tais pačiais metais ji aplankė ir sovietinę Armėniją. Gyveno Jerevano viešbutyje “Inturistas”. Viename iš šio viešbučio kambarių buvo įmontuota speciali filmavimo ir pasiklausymo aparatūra. Šiame kambaryje būdavo apgyvendinami tik tie asmenys, kurie domino tuometinę KGB vadovybę. Verna Gerhardsen buvo būtent tas žmogus, kuriuo KGB susidomėjo. Norvegijos jaunimo delegaciją kuravo jaunas, išvaizdus KGB karininkas Jevgenijus Beliakovas. Manoma, kad KGB karininkas tame viešbutyje ir sugundė Verną Gerhardsen.
Apie šią “seksualinę istoriją” Norvegijoje ilgokai niekas nieko nežinojo. Pirmasis apie V.Gerhardsen neištikimybę savo vyrui papasakojo į atsargą išėjęs KGB generolas Bogdanas Dubenskis. Ne šiaip papasakojo, o tiesiog davė Londono laikraščiui “The Times” išsamų interviu. KGB generolas B.Dubenskis Londono žurnalistams pasakojo, jog žymaus Norvegijos politiko žmoną sugundęs “gražuolis J.Beliakovas” buvo pasiųstas tęsti savo darbo į Norvegijos sostinę Oslą. Jam liepta susirasti V.Gerhardsen ir toliau artimai draugauti.
Beje, į atsargą išėjęs KGB generolas įrodinėjo, esą V.Gerhardsen niekas nešantažavo, nors šantažas šiuo atveju būtų buvusi “labai veiksminga priemonė”. Gražuolis J.Beliakovas tiesiog informavo Verną, kad trumpas jų meilės romanas Jerevano “Inturiste” nufilmuotas, ir dabar tie įrašai saugomi KGB archyvuose.
Išsigandusi skandalo Verna Gerhardsen sutiko padėti KGB darbuotojams. Ji perdavė kai kurių svarbių žinių apie realią Norvegijos politiką, įgyvendinamą JTO ir NATO organizacijose. Norvegijos premjero žmona KGB darbuotojui J.Beliakovui pateikė ir svarbių žinių apie Norvegijos parlamento narių asmenines charakterio savybes. “Šios žinios vėliau padėjo mums apsispręsti, kuriuos iš norvegų parlamentarų verta pabandyt užverbuoti”, – pasakojo KGB generolas B.Dubenskis, kadaise vadovavęs KGB rezidentūrai Skandinavijos šalyse.
Tačiau sėkmingai prasidėjusi slapta operacija prieš Norvegiją netikėtai žlugo. Žlugimo kaltininkas – pats J.Beliakovas. KGB gražuolis sykį prisigėrė, sumušė savo žmoną, ir KGB vadovybė, baimindamasi viešo skandalo, buvo priversta atšaukti triukšmadarį iš Oslo.
Nuotraukoje: specializuoto laikraščio “XXI amžius” priedo “Slaptieji takai” viršelis. Spalio mėnesį išleistas dar vieną “Slaptųjų takų” numeris.
2011.10.20
