O apie buvusio Haičio prezidento Ž.K.Diuvalje šeimos turtus sklinda legendos…


Print

Haitį sausio 12-ąją sukrėtęs žemės drebėjimas padarė šiai neturtingai Karibų regiono valstybei didžiulius nuostolius, sugriauta daugybė pastatų, žuvo labai daug vietos gyventojų. Iš pradžių buvo teigiama, kad žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, be to, labai daug žmonių sunkiai sužeista. Iš po griuvėsių pavyko ištraukti apie pusantro tūkstančio gyvų žmonių. Sausio 23 dieną iš po griuvėsių ištrauktas gyvas vyriškis po griuvėsiais prabuvo net 11 dienų. Jau sausio 22-ąją paaiškėjo, kad tikrieji tragedijos mastai kur kas didesni, nei iš pradžių manyta. Vien sostinėje Port-O Prense rasta virš 150 tūkstančių žuvusių žmonių, tad tikrieji žuvusiųjų žmonių skaičiai gali būti didesni – siekti 300 tūkstančių ar dar daugiau. Ligoninėse gydoma daugybė sužeistųjų, manoma, kad dalis jų liks invalidais. Be to, labai daug vaikų liko našlaičiais, jų tėvai, o kartais ir seneliai, žuvo. Haičio prezidentas Rene Prevalis pareiškė, kad Haitį ištiko sunkiai įsivaizduojama katastrofa ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę.

Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi iniciatyvos prižiūrėti humanitarinės pagalbos tiekimą, saugoti pagrindinį Haičio oro uostą ir pagrindinius jūrų uostus. JAV administracija į Haitį jau atsiuntė 17 tūkstančių karių. Iš atsiųstų kariškių 11 tūkstančių yra desantininkai ir jūrų pėstininkai. Kai kurios valstybės jau piktinasi, kad JAV kariškiai, pasinaudodami proga, atvirai demonstruoja jėgą, skraido po šalį su sraigtasparniais, Haičio gatvėmis važinėja JAV kariniai šarvuočiai. Tačiau situacija tokia, kad jei ne JAV kariškių apsauga, daugelis humanitarinių pagalbos organizacijų darbuotojų net nevyktų į Haitį, nes nebūtų užtikrintas jų saugumas.Tokiu atveju nutrūktų ir maisto bei medikamentų tiekimas į Haitį, ir šalis būtų pasmerkta visiškai katastrofai.

Haitį ilgai valdęs Diuvalje režimas smarkiai nuskurdino šią valstybę. 1956 metais pradėjęs valdyti prezidentas Fransua Diuvalje nepasitikėjo reguliariąja kariuomene. Jo nurodymu buvo pradėtos kurti prezidentui tiesiogiai pavaldžiai specialiosios pajėgos. Tiesa, oficialiai tai buvo savanorių daliniai, negaunantys jokio atlyginimo. Tokie sukarinti būriai greitai ėmė veikti visoje šalyje, jų nariai pradėti vadinti tonton-makutais, jie negaudavo atlyginimų, tad ėmė reketuoti gyventojus, rinkdami iš jų duoklę, užsiėmė ir kitokiais nusikaltimais – organizavo plėšimus, cigarečių ir romo kontrabandą.

Nuo 1986 metų padėtis šalyje ėmė keistis. 1990 metais surengtuose laisvuose rinkimuose prezidentu buvo išrinktas Žanas Bertranas Aristidas. Šis filosofas, buvęs katalikų dvasininkas, pasižymėjo kaip demokratinis socialistinės pakraipos politikas, remiamas ir kai kurių įtakingų JAV politinių veikėjų. Bet jau po metų, 1991 metų rugsėjo mėnesį, prezidentas Ž.B.Aristidas buvo nuverstas po įvykusio karinio pučo ir pabėgo į Venesuelą. Jungtinių Amerikos Valstijų administracija spaudė Haičio karinės chuntos vadus, kad jie pasitrauktų iš valdžios ir leistų grįžti į šalį teisėtam prezidentui. Galiausiai Ž.B.Aristidas 1994 metų spalio mėnesį grižo į Haitį ir pradėjo eiti savo pareigas. 1995 metų rugpjūčio mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose jis nedalyvavo. Bet Haityje ir toliau tęsėsi suirutė: 1996-2004 metais šalyje vykdavo įvairių konkuruojančių sukarintų grupuočių susirėmimai, masinės riaušės.

Šiuo metu didelę dalį Haičio valiutinių lėšų sudaro iš užsienyje gyvenančių ir dirbančių tėvynainių siunčiamos lėšos. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje ir kitose valstybėse gyvena apie pusantro milijono emigrantų iš Haičio. Dauguma jų dirba paprastus darbus – statybose, siuvyklose, sandėliuose, tačiau yra ir klestinčių verslininkų, menininkų. Haitis pasižymi ir itin paplitusiu burtininkavimu bei demoniškų kultų paplitimu. Haityje klestintis demoniškas vudu kultas yra labai populiarus vietos gyventojų tarpe. Teigiama, kad vudu burtininku buvo ir garsiausio XVIII amžiuje vykusio didelio sukilimo prieš prancūzus vadas Fransua Makandalis. O Haitį ilgai valdęs prezidentas F.Diuvalje skelbėsi vudu burtininku, net teigė, kad jis yra vadinamojo mirties valdovo barono Subotos įsikūnijimas. Po F.Diuvalje mirties 1971 metais valdžią perėmė jo sūnus Žanas Klodas Diuvalje. Jis jau nebuvo toks įtakingas, palaipsniui jo įtaka šalyje mažėjo, galiausiai 1986 metais jis buvo nušalintas nuo valdžios. Jis kartu su šeima spėjo pabėgti į užsienį.

Ž.K.Diuvalje šiuo metu gyvena Prancūzijoje. Teigiama, kad jis vis dar turi didelę įtaką Haityje, nes šioje šalyje liko daug su juo susijusių verslo magnatų ir įtakingų atsargos kariškių. Sklinda legendos apie Diuvalje šeimos turtus, manoma, kad jie gerokai viršija pusę milijardo dolerių. Prancūzijoje Diuvalje valdo kelis didžiulius namus ir vasarnamius. Be to, Diuvalje šeima valdo brangius namus ir žemės sklypus Graikijoje, Kipre, Ispanijoje, Maroke, nedidelėje Afrikos valstybėje Gabone. Net ir keliose Lotynų Amerikos šalyse – Bolivijoje, Peru ir Hondūre stovi Diuvalje priklausantys prašmatnūs dvarai ir didelės plantacijos.

Padėtis Haityje vertinama prieštaringai, kai kas net teigia, kad žemės drebėjimą organizavo amerikiečių specialistai, panaudoję tam galingą aparatūrą. (taip buvo teigiama ir neseniai interneto portale Slaptai.lt publikuotame M.Peleckio straipsnyje). Tai – gana įdomi versija, tačiau kol kas sunku be tikrų įrodymų patikėti šios informacijos tikrumu. Kai kurie autoriai tiesiog remiasi kitais šaltiniais. O šią antiamerikietišką informaciją aktyviai skleidžia KGB – FSB struktūros ir su jomis susiję rusų laikraščiai bei interneto portalai. Karibų jūros regionas – aktyvioje seisminėje zonoje, kur periodiškai vyksta žemės drebėjimai. Tai, kad Haitis labai atsilieka nuo kaimyninės Dominikos respublikos, yra akivaizdu. Štai Bendrojo vidaus produkto(BVP) lygis Dominikoje siekia 7 800 dolerių vienam gyventojui, o žemiau skurdo ribos gyvena 37 procentai šalies gyventojų. Tuo tarpu Haityje BVP lygis vienam gyventojui siekia 1300 dolerių, o žemiau skurdo ribos gyvena 80 procentų šalies gyventojų.

Dominikos respubliką 1986-2000 metais valdę prezidentai F.Balageras ir L.Reina inicijavo ekonomikos atgaivinimą ir pradėjo ryžtingą kovą su korupcija. Dominikos respublikoje kad ir neturtingai esantys žmonės gyvena kukliuose, bet tvarkinguose namuose, šioje šalyje mažai benamių ir klaidžiojančių beglobių mažamečių vaikų. Haityje 1986 metais atsikratyta korumpuoto Diuvalje režimo valdymo, tačiau šalis palaipsniui grimzdo į chaosą, vyko susirėmimai, o ekonomikos pakilimo taip ir nesulaukta. Didelė dalis skurdžiau besiverčiančių Haičio gyventojų gyvena visiškuose lūšnynuose, šalyje daug benamių. Po galingo žemės drebėjimo gyvi likę Haičio gyventojai patiria dar didesnius išbandymus, o tarptautinei bendruomenei – tai tikras solidarumo išbandymas. Ar turtingos pasaulio valstybės ir galingos tarptautinės organizacijos sugebės suteikti svarią pagalbą katastrofos ištiktiems Haičio gyventojams, parodys jau artimiausia ateitis.

Nuotraukoje: badaujantys Haičio salos vaikai.

2010.01.29  

 

 


Prisijunkite prie diskusijos