Šiemet Olimpiniai metai. Ankstoka tokia tema. Gal būt. Tačiau įkvėpimo ir nostalgijos apimtas ryžausi “kitu kampu” pateikti informaciją apie tai.
Straipsnį pradedu apie šį, jei norite, integralų kūrinį, man įdomiais skaičiais, savotiškais palyginimais ir pamąstymais.
Tai matematinė “procedūra įvelkanti”, ko gero, beribes garsų ir judesių galimybes į tam tikrą [ne]suvokimą…
MENAS
Ką gali fortepijonas? Jis turi 88 klavišus. Tačiau įsigilinkite į skaičius.
Jis gali išgauti 127 “gūglus” garsų. Taip vadinamas skaičius, kuris netelpa į suvokiamo proto ribas. Tai skaičius 127 – su 106 nuliais. Fortepijonas iš tų 88 klavišų, jei tik nuosekliai juos spaudytume kuriant muzikos garsus, gautume per 1 milijardą 302 milijonus garsų. Įspūdingi skaičiai, ar netiesa? Esu ne muzikas, tačiau, manau, kad tai daugiau nei įdomu netgi muzikams. Tai astronominiai skaičiai, kurie gali tilpti, ko gero, tik į šviesmečių sąvoką. Vadinasi, toliau fantazuojant be vargo nusikeltume netgi į “Paukščių” taką “Andromedos” ūką, į kitas galaktikas, kurių priskaičiuojama daugiau nei 157 milijardai. O kiekvienoje iš jų taip pat yra kolosalus skaičius žvaigždžių, tačiau lyginant garsų galimybes fortepijone, ko gero, jie vis dar liktų be pakartojimo…
SPORTAS
Ką gali žmogaus judesiai? Tik įsigilinkite į pateikiamus skaičius:
1 000 000 000 signalų per 1 sek. Maždaug tiek siunčiama signalų į nugaros smegenis įvairiais aferentiniais kanalais atliekant judesius. Nugaros smegenyse signalai dalinai apibendrinami, ir mažesnis jų kiekis nusiunčiamas į galvos smegenis. Todėl žmogus per 1 sekundę sąmoningai geba pajusti 1-3 judesių pasikeitimus, ateinančius iš periferijos. Įsivaizduokite ant delno pastatytą šluotą. Judant rankai identiškai (tokiu pat būdu) neįmanoma nunešti šluotos iki numatytos vietos. To negali ir negalės pakartoti nė vienas žmogus.
Tačiau tas pats tikslas, pavyzdžiui, ritinio metimas (įriedėjimas), kamuolio spyrimas į vartus, irklavimas baidare ar kanoja nuo starto iki finišo pasiekiami skirtingomis judėjimo trajektorijomis, tiesėmis, greičiu, jėga… Pasikartosiu – visa tai neįmanoma pakartoti identiškai.
OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS LONDONE
Įstabus renginys ir reginys. Esu tikras, kad bus taip pat tobulai išreikšta šių dviejų minimų sričių – “grandų“ muzikos garsų ir sporto judesių “dvipolis”. Jiedu ir dominuoja, ir tuo pat metu geba papildyti vienas kitą tam tikru momentu išreikšdami Olimpinių žaidynių grožį. Kalbu apie atidarymo ir uždarymo ceremonijas bei varžybas. Jos visose Olimpinėse žaidynėse buvo kitokios ir savaip gražios. Jų neįmanoma dubliuoti ir pakartoti.
Paprastai kalbant tai – aukščiausio lygio specialistų, tarsi magiškas prietaisas iš nesuskaičiuojamų sudedamųjų dalių, jei norite “lipdymas” galutiniam rezultatui pasiekti, dabar jau ir nano technologijų, ir genų inžinerijos pagalba siekiant nustebinti Pasaulio žmoniją.
Tuo metu kone visa Pasaulio žmonija suvienijama, nutraukiami karai, konfrontacijos ir kitos blogybės. Tiesiog skelbiamos paliaubos siekiant pamatyti žadą gniaužiantį, gerąja prasme, kas ketverius metus vykstantį Pjero de Kuberteno “palikimą”, kuris perduodamas iš kartų į kartas, kurių atidarymo ir uždarymo ceremonijos nepasikartos netgi tol, kol sudegs saulė, nors ji švies dar maždaug 8 milijardus metų. Tai tolygu nepasikartojančiam identiškų žmonių gimimui natūraliu būdu dėl 23 X ir Y chromosomų porų, kurios taip pat “nesusidėsto” ir niekada “nesusidėstys”…
Apibendrinimas
Be abejonės, fortepijonas – ne tas daiktas, ant kurio su didele pagarba galėtų padėti, kad ir moderniausius, ir naujausius kaliošus, nes jie “brangūs”, kaip įvyko viename iš M.K. Čiurlionio atsiminimų, išlikusių rašytiniuose šaltiniuose. Akivaizdu, kad tai nesuderinami dalykai. Be abejonės, Olimpinės žaidynės – ne tos, į kurias atvyktų diletantai su “kaliošų garbinimo prioritetais ant fortepijono”. Juk nei fortepijono, nei Olimpinių žaidynių netgi klonuoti neįmanoma, kad ir kaip bus ateityje “pašokusios” nano technologijos…
Išvada
Fortepijono garsai ir Olimpinėse žaidynėse sportininkų judesiai “nedulka viršutinėse lentynose”. Tiesiog jų paskirtis būti švariausiais ir tobuliausias ”aukščiausiose lentynose”. Abu šie dalykai – tarsi fraktalų geometrija, kuri nepavaldi avelės Doli lemčiai, nes joje nei kaliošai, nei diletantai nedominuoja.
Pabaigai: būkite sveiki OLIMPINIO MENO METŲ SŪKURYJE…
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.04.21
