Opozicija dėl vėl piketuojančių pedagogų perspėja valdančiuosius
Vilniuje prie ministerijos piketuojantys pedagogai reikalavo didinti švietimo finansavimą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos nariams surengus piketą, kuriuo reikalaujama didinti finansavimą švietimui, Seimo opozicijos atstovai vieningai tvirtina, kad juntamas savotiškas deja vu, kai praėjusiais metais nepatenkinti švietimo sektoriaus darbuotojai streikuodami apsigyveno ministerijoje.
Tuomet po visoje šalyje atgarsį sukėlusio streiko buvo atstatydinta tuometė ministrė Jurgita Petrauskienė, kurią pakeitė buvęs Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius.
Ketvirtadienį piketavusios profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas pabrėžė, kad Vyriausybės pateiktame ateinančių metų šalies biudžeto projekte trūksta 62 mln. eurų, jog būtų vykdomi sutartyje su profesinėmis sąjungomis įtvirtinti pasižadėjimai. Jam pritarė ir kiti piketuojantys mokytojai.
Eltos kalbinti Seimo opozicijos atstovai, reaguodami į vėl vykstančius pedagogų piketus, paragino valdančiuosius prisiimti atsakomybę, vykdyti pažadus bei pateikė savo siūlymus, kaip spręsti bręstantį konfliktą.
Valdžia pasiklydo vertybėse?
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, nesusikalbėjimas tarp valdžios bei švietimo atstovų atsirado jau praėjusių metų pavasarį, kada Seimui buvo pateiktas vadinamasis MEDUS – mokytojų etatinio darbo užmokesčio įstatymo projektas. Tuomet, kalbėjo liberalas, valdantieji džiūgavo dėl projekto, tačiau, pasak jo, negirdėjo mokytojų pastabų, kurios vėliau pavirto didžiuliu streiku.
„Tada ministerija, Vyriausybė ir Seimo dauguma staugė net iš pasitenkinimo, koks nuostabus projektas, bet mokytojai sakė, kad kažkas ne taip. Visa tai pavirto į streikus ir ministrės J. Petrauskienės atstatydinimą, atėjo ministras A. Monkevičius, kuris, neturėdamas įsipareigojimų praeičiai, sakė – mes keisime šitą mokytojų etatinio darbo užmokesčio įstatymą. Pakeitimai buvo atlikti ministro įsakymo lygiu, bet esminių problemų neišsprendė“, – pedagogų nesutarimų su valdžia pradžią priminė E. Gentvilas.
Pastaruoju metu, tęsė politikas, valdžios ir mokytojų nesusikalbėjimas nedingo. Pasak jo, valdžia pasiklydo vertybiniuose dalykuose, nuvertindama mokytojo darbą. Jis ironizavo, kad valdantieji galvoja, jog mokytojams nesunku pasikelti atlyginimą grėbiant lapus aplink mokyklą.
„Kol mokytojas yra verčiamas grėbti lapus (siekiant gauti didesnį atlyginimą. – ELTA), tai apie ką mes tada šnekame: 2025 metais mokytojas – prestižinė profesija, ar prestižinis kiemsargis su aukštuoju išsilavinimu, kuris laisvalaikiu nuo sienų dažymo dar padirba ir mokytoju? Štai kokia yra dilema. Valdantieji nutarė, kad mokytojas gali būti ir neblogas kiemsargis, kad užsidirbtų atlyginimą. Man atrodo, kad čia yra vertybinių dalykų supainiojimas, ir valdžia pasiklydo tuose vertybiniuose dalykuose“, – teigė E. Gentvilas.
Pateikė savo pasiūlymus ir patarimus valdantiesiems
Liberalas taip pat atkreipė dėmesį, kad valdantieji turi prisiimti atsakomybę ir įvykdyti savo pažadą mažinti valstybės valdymo išlaidas. Tai, pasak jo, galėtų būti finansinis šaltinis trūkstamoms įsipareigojimų ir susitarimų įgyvendinimo lėšoms.
„Štai esamame biudžete nėra jokių ženklų dėl valdymo išlaidų mažinimo, atvirkščiai – visi asignavimų valdytojai nori gauti daugiau. Politinės valios pasakyti „ne, šito nebus“ kol kas nesimato. Matėsi politinė valia eiti dar paprastesniu keliu – įvesti naujus mokesčius arba didinti esamo mokesčio tarifus bei lėtinti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) augimą. Tokius sprendimus aš vadinu bukiausiais sprendimais, kuriuos kiekvienas neišmanėlis gali padaryti“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas informavo, kad dar kitą savaitę socialdemokratų frakcija susitiks su visuomenės grupėmis, su kuriomis buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas, ir sieks išsiaiškinti, kiek, kam ir ko trūksta bei kas buvo pažadėta.
Išgirdęs visų nuomones, G. Paluckas sako kviesiąs premjerą Saulių Skvernelį susitikti ir konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų bei aptarti konkrečias biudžeto nuostatas. Tokie sutarimai, pasak jo, galėtų LSDP paskatinti palaikyti kitų metų biudžeto projektą.
„Kai dar po savaitės biudžetas grįš pas premjerą, aš siūlysiu jam susitikti ir aptarti konkrečias biudžeto nuostatas būtent šių įsipareigojimų apimtyje, nes panašu, kad biudžeto svarstymo metu svarbus kiekvienas balsas. Mes esame suformulavę keletą sąlygų būtent dėl tų įsipareigojimų atsiradimo biudžete ir labai rimtai svarstytume palaikyti biudžetą“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Vilniuje prie ministerijos piketuojantys pedagogai reikalavo didinti švietimo finansavimą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jo teigimu, reikia ramiai ir tvarkingai peržiūrėti galimus finansavimo šaltinius.
LSDP lyderis taip pat meta akmenį į valdančiųjų daržą – vaiko pinigų didinimas, pasak jo, yra tam tikras mados vaikymasis ir atkreipė dėmesį – daug svarbiau žmonėms yra mokėti padorius atlyginimus, kurie leis jiems išlaikyti savo šeimas, nei mėginti juos remti išmokomis, tvirtina G. Paluckas.
„Jeigu man reikėtų apsispręsti, ar vykdyti įsipareigojimus ir žmonėms mokėti tinkamą darbo užmokestį, ar ir toliau didinti bei pasiduoti koalicijos partnerių šantažui didinti vaiko pinigus, aš rinkčiausi įsipareigojimus ir atlyginimą, nes nėra nieko blogiau, kai iš atlyginimo žmonės negali išlaikyti savo šeimų“, – pabrėžė socialdemokratų pirmininkas.
Į valdančiųjų prievolę prisiimti įsipareigojimus dėmesį atkreipė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė tvirtina, kad valdantieji neturėjo žerti švietimo darbuotojams pažadų, jeigu nebuvo tikri, ar sugebės juos įgyvendinti.
„Tokį valdančiųjų poelgį galima palyginti su nevisiškai vykusių tėvų auklėjimo pavyzdžiu. Kai vaikams kas nors yra pažadama, kai sukeliamas lūkestis, o po to pažadai yra pamirštami. Dėl to kyla didelis nusivylimas, net iki piktumo. Tad jei valdantieji žinojo, kad negalės ištesėti pažadų – nereikėjo jų duoti“, – Eltai kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė kartu pabrėžė, kad „valstiečiai“ patys sakė, jog švietimas kadencijos metais jiems bus prioritetas. Todėl, aiškino ji, nuo tokių pažadų politiškai būtų klaidinga atsitraukti.
„Patarimas būtų visgi suvokti, kas yra prioritetai, ir pačiam švietimo ministrui už tai pakovoti. O jei jis nori išlikti šioje situacijoje mandagiu, vengiančiu kažką pasakyti garsiau – tai gal tada jam ir vargti daugiau nebereikia“, – svarstymais dalijosi TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
ELTA primena, kad ketvirtadienį su piketuojančiais pedagogais išėjęs pasikalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius kartojo, kad biudžeto projekte taškas dar nėra padėtas ir bus ieškoma papildomai lėšų švietimo reikmėms.
