Kuo skiriasi pilietinės visuomenės raida skirtingose valstybėse ir atskiruose regionuose pokomunistinėje Rytų Europos ir Eurazijos erdvėje? Kokios pilietinės visuomenės ypatybės stiprina atitinkamus demokratijos bruožus?
Praėjus dviems dešimtmečiams po komunistinės sistemos žlugimo buvusios komunistinės valstybės tarpusavyje stipriai skiriasi. Remiantis Freedom House projekto Nations in Transit pateikiamu pilietinės visuomenės indeksu, šiaurinė ir centrinė Rytų Europos dalis virto konsoliduotomis demokratijomis, tuo tarpu likusioje posovietinėje erdvėje išsivystė (daugiausia konsoliduotieji) autoritariniai režimai.
Pietryčių Europos šalys sudaro vidurio grupę, kurioje demokratiniai procesai yra silpnesni nei į šiaurę nuo jų, tačiau nepalyginti stipresni nei likusioje Sovietų Sąjungos erdvėje. Sovietų Sąjungos ir satelitinių Rytų Europos valstybių skirtumai, braižantys pokomunistinės erdvės žemėlapio ribas, taip pat ženklina skirtingą čia buvusių komunistinių režimų prigimtį ir totalitarizmo laipsnį.
Kitas demokratiją paspartinęs veiksnys – narystė Europos Sąjungoje. Tad verta klausti, ar dar tikslu taikyti “pokomunistinės erdvės’ etiketę.
Vis dėlto valstybių tarpusavio lyginimas nepateikia tikslaus ir išbaigto paveikslo. Atskiri valstybių regionai taip pat stipriai vieni nuo kitų skiriasi, ir to tyrimams derėtų ateityje skirti daugiau dėmesio.
Nors paparastai manoma, kad pilietinė visuomenė remia demokratiją, pilietinės visuomenės dalyviai yra labai skirtingi. Todėl pilietinė visuomenė nebūtinai būna prodemokratiška, o atskiros pilietinės visuomenės organizacijos gali remti demokratiją skirtingais būdais. Narpliojant demokratijos sampratą, galima išskirti keletą būdų, kuriais pilietinės organizacijos gali ją stiprinti. Mano siūloma skirtis pateikia du pilietinės visuomenės tipus. Pirmoji – palaikančioji pilietinė visuomenė, sudaryta iš daug narių turinčių organizacijų, įsitraukusių į politinę ir socialinę veiklą, atstovaujančių savo narių ir šalininkų interesus ir bendradarbiaujančių su valdžia. Antroji – poilsiaujančioji pilietinė visuomenė, sudaryta iš mažų organizacijų, laisvalaikiu užsiimančių politiška veikla, leidžiančia lavintis “balsuojant” ir pasitarnaujančių kaip savitos “demokratijos mokyklos”. Palaikančioji ir poilsiaujančioji visuomenės stiprina skirtingus demokratijos bruožus, tačiau konsoliduotai demokratijai yra būtini abu šie tipai.
Nuotraukoje: pranešimo autorius Anders Uhlin.
Parengta pagal 2010 metų rugsėjo 14 – 15 dienomis Vilniuje dirbusios tarptautinės konferencijos “Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose” medžiagą.
2010.10.11
