Liberalas Remigijus Šimašius džiaugiasi atnaujinama, remontuojama, gražinama Lukiškių aikšte (apie tai – ELTA pranešimas). O portalo Slaptai.lt redakcijai atrodo, jog džiaugtis nėra dėl ko. Be didingo, realistiško Laisvės paminklo (kad ir Vyčio) ši aikštė bus nyki. Tarsi demonstratyvus pasityčiojimas iš didingos, bet tragiškos Lietuvos istorijos bei žuvusių Laisvės gynėjų. Jokios dekoratyvinių medžių alėjos, jokie stebuklingi fontai, jokios vaikų žaidimo aikštelės bei dviračių takai neatstos realistiško, didingo lietuvio kario skulptūros. Mums ištisus amžius nebuvo leidžiama namuose būti šeimininkais, todėl privalome šią spragą bent dabar užpildyti būtent realistiškais karalių, kunigaikščių, istorinių asmenybių, visuomenės veikėjų, lietuvių karių paminklais. Tegul ir labai pavėluotai. Vadinamojo šiuolaikinio meno idiotizmai palauks. Arba statykime juos atokiausiuose miesto pakraščiuose.
O kalbos, girdi, lietuviams leidžiama išsirinkti būsimą Lukiškių aikštės paminklą, – pigi demagogija. Neleidžiama. Mes mulkinami ir vadinamųjų liberalų – globalistų, ir šiuolaikinio meno „žinovų”, ir priešiškų Lietuvai jėgų. Jei Lietuvai būtų leidžiama pasirinkti, Lukiškių aikštėje seniai stovėtų Vytis.
Beje, pirma reikėjo patvirtinti Vytį, ir tik po to – sodinti medelius, kloti trinkeles. Taip pasielgtų protingas šeimininkas. Pone R.Šimašiau, ne paltą dera taikyti prie sagų, o atvirkščiai. Diskusijų, koks labiausiai Lukiškėms tiktų paminklas, normalioje Lietuvoje negali kilti. Lukiškėse priešais buvusį KGB kalėjimą privalo stovėti didinga, realistiška Lietuvos kario skulptūra. Tik taip ir niekaip kitaip. Jei Lukiškių aikštėje nestovės Vytis (arba kažkas labai panašaus), vadinasi, mes tik – lietuviškai kalbančių žmonių minia.
www.slaptai.lt redakcija
XXX
Visai Lietuvai svarbi Lukiškių aikštė po rekonstrukcijos atsiveria vilniečiams ir sostinės svečiams. Aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal realius pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai išvedžioti takeliai.
„Šiandien mes pirmą kartą vaikštome jau po europietišką, o ne sovietmetį menančią aikštę. Šio atsinaujinimo Vilniui reikėjo jau labai seniai, todėl nusprendėme sutvarkyti ne vien pačią aikštę, bet ir jos prieigas – Lukiškių gatvės atkarpoje tarp Vasario 16-osios g. ir J. Tumo Vaižganto g. klojama nauja asfalto danga, rekonstruojamas pėsčiųjų takas prie Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, čia nusidrieks ir visiškai naujas dviračių takas. Po rekonstrukcijos ši gatvės atkarpa turės 3 eismo juostas, bus dvikrypčio eismo, su atskira viešojo transporto juosta“, – ketvirtadienį sakė R. Šimašius.
Jo teigimu, aikštės atidarymas žymi svarbiausių jos tvarkybos darbų pabaigą, kurie šioje aikštėje buvo atliekami pirmą kartą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį.
Pasak sostinės savivaldybės pranešimo, Lukiškių aikštėje rekonstrukcijos metu paklota daugiau kaip 40 tūkst. vienetų trinkelių, 15 tūkst. granito plokščių ir sunaudotos 262 tonos dekoratyvinės skaldos aikštės takams padengti.
Kol kas aikštėje pastatyti 40 laikinų suoliukų, įrengti 66 nauji šviestuvai, įrengti 9 tinklų šuliniai bei paklota apie 800 metrus vamzdyno. Pavasarį joje pradės veikti vienintelis toks interaktyvus fontanas Baltijos šalyse, bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės bei bus pastatytas paminklas, kurį rinkti nuo šiandien kviečiami ir miesto gyventojai.
„Aikštės naujovė, kurią visi galės išbandyti jau pavasarį – interaktyvus fontanas, neturintis analogų Baltijos šalyse. Fontanas realiu laiku prisitaikys prie žmogaus judesių, dinamiškai keis srovių formas ir aukščius, vandens srovės bus apšviestos spalvas keičiančiu apšvietimu. Be to, tai bus neužimantis erdvės fontanas, nes jo purkštukai ir šviestuvai montuojami aikštės grindinio dangoje, todėl išjungus fontaną aikštę per keletą minučių bus galima pritaikyti kitoms viešosioms reikmėms“, – teigia savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.
Vilniaus mero teigimu, savivaldybė, rūpindamasi rekonstruojamos Lukiškių aikštės kraštovaizdžiu, nusprendė išsaugoti želdynus ir pagerinti medžių augimo sąlygas, todėl Lukiškių aikštėje pasodins daugiau kaip 200 naujų medžių. Aikštėje augs purpuriniai ir sidabriniai klevai, liepos, bukai, uosiai, kaštonai, ąžuolai, guobos, kėniai, gudobelės, kriaušės, ievos, trešnės, kukmedžiai.
Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją parengė architektai Gintaras Čaikauskas ir Linas Naujokaitis. Aikštės rekonstrukcija truko pusantrų metų. Projekto sąmata – 3,7 mln. eurų, lėšas darbams skyrė Lietuvos Vyriausybė. Dar papildomą apie 1 mln. eurų savivaldybė skyrė aikštės prieigų sutvarkymui.
Aikštėje dirbo ir archeologai, todėl šiaurinė aikštės dalis liko užtverta ir šiandien. Joje vykdomi archeologiniai žvalgymai takų, elektros kabelių ir apšvietimo stulpų vietose. Tyrimų metu rasta daug XVII-XX a. monetų, miesto kultūriniams sluoksniams būdingos buitinės keramikos. Taip pat rasti pavieniai žmonių kaulai, fragmentiškai išlikę palaidojimai, o šiaurės rytinėje dalyje aptiktos XVII a. pab. – XVIII a. pr. pastato liekanos.
Lukiškių aikštės atidarymo proga visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami atiduoti savo balsą už labiausiai patinkančią būsimo Lukiškių aikštės paminklo idėją. Paminklų projektus pristatantys stendai aikštėje stovės beveik visą lapkričio mėnesį, kurio pabaigoje ir paaiškės, kuris paminklas laimės.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.11.03; 03:04
