Pasaulis kraustosi iš proto


Internetas įkaitęs nuo pasipiktinimų vadinamąja Estrelos rezoliucija. Ir mes šiomis dienomis gauname laiškų, raginančių reaguoti į garsiąją Europos Parlamento parlamentarės Editos Estrelos pateiktą rezoliuciją dėl "Lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių".

Vieną kartą europarlamentarai priėmė sprendimą tą rezoliuciją sugrąžinti į Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą tobulinti. Žmonės susijaudinę, kad šiandien, t.y. gruodžio 10 d., dėl rezoliucijos jau vėl bus balsuojama plenarinėje sesijoje. Normaliems žmonėms (nerandu kito žodžio) kelia pasibaisėjimą rezoliucijoje suformuluoti reikalavimai, kaip Europos Sąjungos valstybėse turėtų būti lytiškai auklėjami vaikai nuo kūdikystės iki subrendimo. 

Renkami parašai, rašomi laiškai ir peticijos visose šalyse, bandoma sustabdyti, pasak vieno laiško autoriaus, atrėjančią beprotybę:  

Taip, tai tiesa, pasaulis tikrai kraustosi iš proto, bet aš norėčiau pasakyti kitaip: visiškai pildosi pranašystės, kurios sakė, kad ateis laikas, kai normalus žmogus nebegalės ir nebenorės gyventi ant šios Žemės dėl joje, aplink esančio absurdo. Ir dar. Šiandien patys akyliausi mokslininkai jau sako, kad 2060-70 m. mūsų Žemei bus katastrofiški ir gal būt paskutiniai mūsų civilizacijai. Žmogus nebegalės šioje Žemėje gyventi. Panašu, kad jau esame ant tų kataklizmų (tiek gamtinių, tiek moralinių) slenkčio. O mūsų vaikams  gali tekti (vaikaičiams be jokios abejonės teks) tuos baisius kataklizmus ir išgyventi savo kailiu. Nebenoriu to sulaukti, nes jau dabar darosi bjauru į tai, kas darosi žiūrėti, – mums rašo Valentinas.

Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja bei 30 vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų krei­pė­si į Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rus, ra­gin­da­mos bal­suo­ti prieš šį re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą.

Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo at­sto­vas Re­nal­das Jan­čiaus­kas tei­gia, kad re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas šo­ki­ra­vo tė­vus ir šei­mas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­je Eu­ro­po­je. „Dau­ge­lio ša­lių pi­lie­čiams iš­reiš­kus pa­si­pik­ti­ni­mą, iš re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to bu­vo iš­brauk­ta nuo­ro­da į Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos gai­res „Ly­ti­nio švie­ti­mo stan­dar­tai Eu­ro­po­je“, ku­rio­se tei­gia­ma, kad 0-4 me­tų vai­kai tu­ri bū­ti in­for­muo­ti apie „ma­lo­nu­mą bei pa­si­ten­ki­ni­mą, pa­sie­kia­mą lie­čiant sa­vo kū­ną”, „anks­ty­vo­sios vai­kys­tės mas­tur­ba­ci­ją”, „tei­sę ty­ri­nė­ti skir­tin­gas ly­ti­nes ta­pa­ty­bes” ir pan.“, – tei­gė R.Jan­čiaus­kas.

Anot tė­vų or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vo, šia re­zo­liu­ci­ja, pa­žei­džiant Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) tei­sę, Vi­suo­ti­nę žmo­gaus tei­sių dek­la­ra­ci­ją, tė­vų ir vai­kų tei­ses ra­gi­na­ma įves­ti pri­va­lo­mas ly­ti­nio švie­ti­mo pa­mo­kas vi­siems vai­kams, lan­kan­tiems pra­di­nes bei vi­du­ri­nes mo­kyk­las – ko­vo­ti su ste­reo­ti­pais ir prie­ta­rais, in­for­muo­ti apie kon­tra­cep­ci­ją, for­muo­ti tei­gia­mą po­žiū­rį į les­bie­tes, gė­jus, bi­sek­sua­lus, trans­sek­sua­lus ir in­ter­sek­sua­lus. Tai pat ra­gi­na­ma abor­tus pri­pa­žin­ti „žmo­gaus tei­se“ ir juos ska­tin­ti pa­si­tel­kiant ES par­amos vys­ty­mui­si fon­dus, tuo pa­čiu su­var­žant są­ži­nės lais­vę – tei­sę ne­at­lik­ti abor­to.

„A­ki­vaiz­du, kad sri­tys, ban­do­mos re­gu­liuo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tu, per­žen­gia ES kom­pe­ten­ci­jos ri­bas. Ne­žiū­rint į tai Lie­tu­vos vi­suo­me­nė ra­mi­na­ma, jog re­zo­liu­ci­jos ne­va ne­bus pri­va­lo­ma vyk­dy­ti. Ta­čiau kas ga­li pa­neig­ti, jog bal­sų dau­gu­ma EP pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja tam­pa ofi­cia­lio­sios ES po­zi­ci­jos da­li­mi? Ar­gi ne to bal­sa­vi­mu sie­kia­ma? Taip pat ne­ga­li­me pa­mirš­ti, jog di­de­lė da­lis ES do­ku­men­tų vė­liau in­kor­po­ruo­ja­ma na­cio­na­li­nės tei­sės sis­te­mo­se. Kas ga­li pa­neig­ti, kad „nep­ri­va­lo­ma“ re­zo­liu­ci­ja bus „sa­va­no­riš­kai in­teg­ruo­ta“ į Lie­tu­vos tei­si­nę ba­zę? To­kios re­zo­liu­ci­jos nie­kaip ne­si­de­ri­na su de­mo­kra­ti­jos pri­nci­pais, grei­čiau pri­me­na to­ta­li­ta­ri­nių re­ži­mų pra­kti­kas“, – sa­ko Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo at­sto­vas.

Krei­pi­mą­si į eu­ro­par­la­men­ta­rus pa­si­ra­šė Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja, Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mas, Na­cio­na­li­nė šei­mų ir tė­vų aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės klu­bas, jau­ni­mo sam­bū­ris „Pro Pa­tria“, Lie­tu­vių ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­ja, Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių aso­cia­ci­ja, Švie­ti­mo drau­gi­ja „Ry­tas“, At­ei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­ja, Lie­tu­vos Ca­ri­tas, Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos drau­gi­ja, Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­ga, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių są­jun­ga bei daug ki­tų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų.

Lie­tu­vos tė­vų fo­ru­mo at­sto­vo tei­gi­mu, dau­ge­lį šei­mų ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ša­ly­je pri­bloš­kė leng­va­bū­diš­kas da­lies Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų el­ge­sys Lie­tu­vos pi­lie­čių at­žvil­giu. „Leo­ni­das Dons­kis, Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė bei Jus­tas Vin­cas Pa­lec­kis Es­tre­los re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tui pri­ta­ri­mą iš­reiš­kė dar tuo­met, kai šia­me bu­vo ga­li­ma ras­ti nuo­ro­das į anks­čiau mi­nė­tuo­sius „Ly­ti­nio švie­ti­mo stan­dar­tus Eu­ro­po­je“. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, jog šių Lie­tu­vos eu­ro­par­la­men­ta­rų nuo­mo­nės ne­su­ta­po ne tik su di­džią­ja li­ku­sių eu­ro­par­la­men­ta­rų da­li­mi, mat do­ku­men­tas bal­sų dau­gu­ma grą­žin­tas to­bu­li­ni­mui, ta­čiau ir su krei­pi­mą­si pa­si­ra­šiu­sių­jų bei vi­sų juo at­sto­vau­ja­mų­jų in­te­re­sais. Lie­tu­vos pi­lie­čiai tie­siog ne­ga­li su­pras­ti eu­ro­par­la­men­tų nu­si­tei­ki­mo vai­kus „švies­ti“ pri­va­lo­mai, ne­klau­siant nei tė­vų, nei pa­čių vai­kų nuo­mo­nės“, – kal­bė­jo R.Jan­čiaus­kas (lzinios.lt).

Šiurpu žiūrėti nufilmuotus vaizdus: giesmę giedantiems vyrams pusnuogės moterys spjaudo į veidus, purškia dažus, kaip paklaikusios klykia. Filmuką atsiuntusios moters prierašas: "Bobos užpuolė Argentinos San Juan miestelio katedrą ir ją ginančius vyrus". Kaip supratome, tie vyrai gina krikščioniškas vertybes – vyro ir moters santuoką, normalią šeimą, pradėtą, bet dar negimusią gyvybę…

Bet Argentina toli nuo Europos. Panašūs dalykai dedasi ir pas mus, Europoje, Vakaruose.

"Mes net nepastebime, kad tie Vakarai jau bėga visai ne ta kryptimi, kuria mums iki šiol juos teko vytis, kad jie bėga jau patys nuo savęs, nuo savo garbingos istorinės patirties, gal net nuo savo tūkstantmečio civilizuotumo (išmintingumo, sąmojingumo, įžvalgumo, meistriškumo, profesionalumo, humaniškumo, raštingumo ir t.t.) pertekliaus, kurį reprezentuoja jų valstybės".

Pacitavome filosofą Krescencijų Stoškų. Jo svarstymus "Per ekstremalumų kultūrą – į "kultūrą" be kriterijų" skelbia mėnraštis "Metai" (bus daugiau), jį skelbiame ir šiame portale (taip pat bus daugiau). Filosofas šioje studijoje daugiausia kalba apie literatūrą, meną, filosofiją "be kriterijų", bet juk menas, mokslas, filosofija daro įtaką gyvenimui. Ir atvirkščiai.  

Dar viena iškalbinga citata iš filosofo Krescencijaus Stoškaus straipsnio:

"Išlaisvindama" iš normų marginalines galias, postmodernybė ėmė stimuliuoti pačius rizikingiausius ėjimus iki loginės pabaigos (absurdo, patologijos, beprotybės), kurstyti ekstremalumų (nenormalumų, nukrypimų, keistenybių) paieškas, siekė įteisinti visas įmanomas marginalizacijas, t.y. pripažinti joms vienodą kultūrinį statusą. Kai tik kultūra praranda užkultūrines zonas, kai išnyksta supratimas, kad ji būna geresnė ir prastesnė, kai išnyksta vertybių laipsniavimas, ji netenka kriterijų ir virsta viena "plokštuma", kurioje viskas vienodai vertinga arba, kitaip pasakius, niekas jau nebeturi jokios vertės. Išnyksta skirtumai tarp gėrio ir blogio, būties ir nebūties, realybės ir regimybės, sveikatos ir patologijos, gyvenimo ir mirties. Niekam čia negalima teikti prioritetų, niekur nėra nei centro, nei periferijos.

Meno kūryboje šią tendenciją akivaizdžiausiai išreiškė vis labiau į savinaiką linkstančios kontrameninės bei kontrkultūrinės formos, demonstratyvūs išėjimai už savo ribų: popartas, dedaizmas, susinaikinantis "menas", muzikos instrumentų laužymas, natūralių triukšmų generavimas, žymi absurdiškojo "meno" dalis, Johno Cage'o tyla ir kitos simbolinės patyčios iš publikos, kūrybos ir visoskultūros. Kraštutinės maišto formos bėgo vis toliau nuo kultūros, sveiko proto, artėdamos iki kraštutinių patologinio pakrikimo formų".

Nuotraukoje: Argentinos feministės puola katedrą malda ginančius vyrus.

2013.12.10

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *