Pasaulis susipažįsta su Popiežiumi Pranciškumi


Print

Padėti vargšams buvo kardinolo Bergoljo gyvenimo tikslas, bet ar jis įstengs reformuoti bažnyčią? „Mums padarė įspūdį žmogaus, kuris gyvena pagal Evangeliją, absoliutus paprastumas ir didis dvasingumas“, – sako konklavos dalyvis. Seksualinės moralės, abortų ir kontracepcijos klausimais didelių permainų iš Pranciškaus nelaukite, sako ekspertas Vatikano klausimais, pažymėdamas, kad Bergoljo požiūris į homoseksualizmą „apskritai siaubingas“.

Chorchės Marijo Bergoljo (Jorge Mario Bergoglio) išrinkimas buvo toks netikėtumas, kad Italijos vyskupai iš pradžių pasiuntė sveikinimą ne tam kardinolui, praneša "The New York Times". Tad kodėl gi laimėjo Bergoljas? „Viena iš priežasčių ta, kad Vatikano kardinolai, saugantys savo biurokratinį aparatą, atmetė numanomą favoritą – kardinolą Andželą Skolą, kuriam teikė pirmenybę reformatai“, – tvirtina laikraštis.

Tokiomis aplinkybėmis Lotynų Amerikos jėzuito kandidatūra patenkino daugelį: jo pamaldumas ir kuklumas derinasi su administratoriaus gebėjimais ir patirtimi. Bergolją palaikė ir tie, kas trokšta pašalinti nesenas korupcijos problemas ir chaosą Romos kurijoje. Bet kol kas neaišku, ar Pranciškus įstengs pateisinti tas viltis ir kaip jam tai pavyks, samprotauja korespondentas.

Įdomu, kad ankstesnėje konklavoje, 2005 metais, Bergoljas užėmė antrą vietą po Ratzingerio. „Pasakojama, kad per pietų pertrauką Bergoljas perdavė Ratzingeriui savo balsus ir tas netrukus buvo išrinktas Popiežiumi, pasivadinusiu Benediktu XVI. Vieni sako, kad Bergoljas nenorėjęs būti popiežium, kiti – kad jis žinojęs, jog neturi šansų laimėti“, – sakoma straipsnyje.

Pagal nerašytas taisykles, tas, kas užima antrąją vietą, negali ateityje būti išrinktas į Popiežiaus sostą, bet, galimas dalykas, Benedikto atsisakymas pakeitė tą požiūrį, rašo autorius.

Netikėtumas yra ir naujojo pontifiko amžius: Bertoljui jau 76, daugelis kardinolų manė, kad reikia jaunesnio. Beje, kai kuriomis žiniomis, reformatai galvoja, kad Bergoljas dėl amžiaus paskubės imtis priemonių, o kardinolai, kuriuos tenkina esama situacija, tikėjosi, kad jis mažai ką besuspės, sakoma straipsnyje.

Katalikų pasaulis buvo nustebintas: kardinolas Chorchė Marija Bergoljas, kaip manė dauguma komentatorių, per senas Popiežiaus sostui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Popiežius Benediktas XVI atsisakė sosto, motyvuodamas senyvu amžiumi, rašo Michaelis Shonas Vintersas straipsnyje "The New Republic".

Paskui atsirado kita dingstis stebėtis: Bergoljas tapo pirmuoju Popiežiumi, pasirinkusiu katalikų mylimo šventojo Pranciškaus vardą. „Gal vardo pasirinkimas padės suprasti, kaip jis ketina vesti paskui save 1,2 mlrd. katalikų visame pasaulyje“, – samprotauja autorius.

„JAV katalikai gyvena turtingoje visuomenėje ir prarado gebėjimą girdėti pagrindinę Šventojo Rašto žinią: „Evangelija – tai gera naujiena vargšams“, – rašo autorius, primindamas, kad „Lotynų Amerikoje milijonai katalikų eina miegoti alkani ir gyvena lūšnose“.

Bergoljas ir kiti Lotynų Amerikos vyskupai atkakliai kritikavo tuos, kas vykdė politiką, ignoruojančią vargšus. Tuo klausimus jis tęsia Popiežiaus Benedikto darbus, – pastarojo kritika šių laikų kapitalizmui niekada neatsidurdavo laikraščių antraštės, bet vis dėlto ji egzistavo, nurodo M.S.Vintersas.

Konklavos išvakarėse pranešimuose iš Romos kalbėta, kad kardinolai nori Bažnyčios reformų. Tai nereiškė, kad kardinolai ieškojo, kas pakeistų Bažnyčios mokymą apie santykį į vienos lyties asmenų santuokas, abortus ir kontracepciją. Tai reiškė jų norą, kad kažkas pašalintų korupciją ir moralinį nuosmukį, apėmusius Vatikaną pastaraisiais metais, sakoma straipsnyje.

Sutapatint save su vargšais – tai misija, bet, galų gale, Vatikanas – tai ministerija, ir Popiežius Pranciškus ką tik tapo svarbiausiu ministru pasaulyje, apibendrina autorius.

„Pirmasis Popiežius iš Lotynų Amerikos iššaukė nevienareikšmę reakciją regione, nuo džiūgavimų ir pašaipių komentarų iki rimtų klausimų apie jo ryšius su buvusia Argentinos diktatūra ir apie jo požiūrį į vienalyčių asmenų sąjungas, susilaukusias pastaruoju metu pritarimo keliose Lotynų Amerikos valstybėse“, – rašo "The Christian Science Monitor".

Pablas Hiriartas, Meksikos laikraščio La Razón leidėjas, rašo : „Šventojo Petro katedroje įvyko istorinis poslinkis: pasikeitė katalikybės geografinis centras. Europos Katalikų Bažnyčia su dabar vykusiais pasitraukimais iš pareigų, grobstymų ir pedofilijos skandalais (…) nusileido geografijai spaudžiant. Azija, Amerika ir Afrika – galingi katalikybės rezervai, ir tenai persikėlė popiežystė, simboliškai pasilikusi Romoje. Katalikų Bažnyčioje vakar prasidėjo XXI amžius“.

Argentinos gyventojai sako: „Mes galime didžiuotis, kad Popiežius – iš mūsų krašto, kad mūsų šalys atstovaujamos tokiu aukštu lygiu. Dabar Bažnyčia prisimins mus“. Tačiau kiti Lotynų Amerikos gyventojai mano, kad dabar argentiniečiai gali per daug didžiuotis pasijutę „Dievo išrinktaisiais“, pastebi autorius.

Interviu Austrijos leidiniui "Der Standard" Katalikų Bažnyčios žinovas Hubertas Faichtlbaueris pakomentavo pontifiko abejotiną praeitį ir nurodė, kokių permainų galima laukti jam įžengus į sostą.

„Aš labai nustebau, kai sužinojau, kad naujasis Popiežius – iš Lotynų Amerikos, ir ne kandidatas iš Brazilijos, toks mėgstamas Kurijos, o argentinietis, ir dar su tamsia dėme biografijoje“, – sakė ekspertas.

Kai dėl abejotinos pontifiko praeities (Bergoljas, kaip žinoma, kaltinamas suokalbiu su Argentinos chunta, pagrobusia du jėzuitų dvasininkus), čia ekspertas pataria neskubėti daryti išvadų: „Visa ši istorija pernelyg supainiota“. Pats Bergoljas neigia, kad išdavė dvasininkus. „O aš manau, kad ši tema ne kartą svarstyta konklavoje, ir Bergoljas galėjo įtikinti kardinolus, jog kaltinimai nepagrįsti“, – mano Vatikano klausimų specialistas. Tiesa, visiškai įmanoma, priduria H.Faichtlbaueris, kad jis atgailavo dėl to, ką padarė.

Naujasis Romos Popiežius neišvengs esminės Kurijos reformos, ir čia jam teks pasikliauti patyrusių valdymo reikaluose kolegų pagalba. Žinoma, jam prireiks ir naujų žmonių. Visiškai galimas dalykas, kad Popiežius laikysis taisyklės nuolat tartis su Bažnyčios funkcionieriais iš viso pasaulio. „Tokia Kurijos plataus masto reforma automatiškai privestų prie tam tikros Popiežiaus valdžios įgaliojimų decentralizacijos ir daug ką pakeistų katalikų pasaulyje“, – pareiškė H.Faichtlbaueris.

„O štai idėjiniu aspektu – seksualinės moralės, abortų ir kontracepcijos klausimuose – kokių nors permainų iš Pranciškaus tikėtis neverta“, – sako ekspertas, pažymėdamas, kad Bergoljo požiūris į homoseksualizmą „apskritai siaubingas“. Nors, pažymi jis, jo biografijoje yra patvirtinimų, kad patiems homoseksualams naujasis Popiežius nėra toks nepakantus kaip pačiam reiškiniui.

Adolfas Peresas Eskivelis, 1980 metų Nobelio premijos laureatas, ryžtingai stojo ginti naujojo Popiežiaus, praneša "El Mundo". „Kai kurie vyskupai buvo diktatūros bendrininkai, bet Bergoljas – ne“, – sakė jis. „Kalbama, jog Bergoljas, būdamas jėzuitų kongregacijos galva, per mažai nuveikė, kad išvaduotų iš kalėjimo du dvasininkus. Bet aš iš asmeninės patirties žinau: daugelis vyskupų prašė chuntos paleisti kalinius ir dvasininkus, bet gavo neigiamą atsakymą“.

Nobelio premijos laureatas tikisi, kad dabar Bergoljui „užteks narsos apginti žmonių interesus nuo galingų žmonių, nekartojant siaubingų klaidų, o taip pat buvusių Bažnyčios paklydimų“.

Paolas Rodaris, Italijos "La Repubblica" korespondentas, paėmė interviu iš Romos vyskupijos kardinolo Agostino Vallinio, konklavos dalyvio. Kodėl Popiežiumi išrinktas būtent Chorchė Bergoljas? Vallinis sakė: „Mes įvertinome ryžtingumą smerkiant nuodėmes ir nedorą elgesį, o taip pat meilę jauniems, vargšams ir labiausiai nuskriaustiems žmonėms žemėje. Bažnyčia gyva“.  

„Mums padarė įspūdį absoliutus paprastumas ir gilus dvasingumas žmogaus, kuris jaučia Viešpaties ir žmonių meilę ir gyvena pagal Evangeliją. Jis nori tarnauti Bažnyčiai pagal laiko poreikius. Popiežius Pranciškus ypač pabrėžė, kad žmogui būtinas gilus dvasingumas, ir todėl aš įsitikinęs, kad jis pateisins lūkesčius“, – sakė vikaras.

Kas nutiko Siksto koplyčioje iškart po rinkimų? „Išrinkus naują Popiežių mus apėmė susijaudinimas, – sakė A.Vallinis. – Aš sakyčiau, kad iš išvaizdos jis atrodė mažiau už kitus sukrėstas – jis pasikliovė Viešpaties mielaširdyste. Paskui, kai jis priėmė visos kardinolų kolegijos mandatą, mes visi už jį meldėmės, nes būti Popiežiumi nelengva“.

„Jis leis pajusti artumą visiems žmonėms, nes Bažnyčia – visų namai. Vargšai ir nelaimingieji  pajus, kad yra suprasti ir mylimi“, – įsitikinęs vikaras.

Dar viena medžiaga "La Repubblica", pavadinta „Jis man pasakė: „Arba aš Tave vesiu, arba būsiu dvasininkas“. „Tegul mane nuteisia Šventoji Dievo Motina, jeigu aš meluoju“, – sako Amalija Damontė, pirmoji moteris, kuriai Popiežius Pranciškus padovanojo savo meilę daugiau nei prieš 60 metų, kai abu gyveno Flores kvartale. „Aš Tave vesiu ir pastatysiu mums tokį namuką“, – pasakė jis, nupiešęs namuką laiške, kurį jis perdavė Amalijai kaip savo meilės patvirtinimą.

Ar iš tikrųjų Bergoljas pasakė, kad jei jis jos neves, tai taps dvasininku? Amalija atsakė: „Taip, aš paprašiau jo daugiau su manim nežaisti, nes mano tėvai kiekvieną kartą mane nubausdavo, jei pamatydavo mus kartu. Chorchė supyko ir man pasakė, kad jei negalės manęs vesti, tai pasirinks dvasininko likimą. Mums tada buvo po 11 metų. Mes buvome dar visai maži“.

Reuters ir vmdaily.ru nuotraukoje: naujasis Popiežius Pranciškus.

Informacijos šaltinis: InoPressa portalas.

2013.03.25


Prisijunkite prie diskusijos