Paskutinis žvilgsnis į „šedevrus“, taip ilgai saugotus ir koneveiktus. Pirmą kartą juos pamačiau 1955-ųjų pavasarį, kai moksleivių atostogų dienomis ekskursavome po Vilnių. Tada šios skulptūros buvo vienas iš turistinių objektų.
Nors oficialiai nesakoma, kad suremontuotos jos daugiau niekada nebus užkeltos ant tilto, bet sunku įsivaizduoti momentą, kai kranai, griaudžiant dūdų orkestrui, sugrįš į 1952-uosius ir „atstatys teisingumą“. Jeigu taip atsitiktų, tai Lukiškių aikštėje Putino paminklas jau stovėtų.
Beje, Leninas Vilniuje be čebatų į orą pakilo daug ryžtingiau, įspūdingiau ir paprasčiau, nors tada dar nebuvome nei Europos Sąjungoje, nei NATO. Juo toliau nuo Kovo 11-osios, juo bailesni daromės? Vis mažiau savarankiškumo. Kaip reaguos Maskva, ką pasakys penktoji kolona? Kol kas ji nereaguoja. Yra svarbesnių dalykų.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2015.07.20; 14:25
