Trumpalaikiai interesai žvejoti Maskvai pasirodė svarbesni už aplinkos apsaugą viename iš paskutinių planetos regionų, išsaugojusių pirmapradį pavidalą. Rusija suabejojo Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) įgaliojimais.
Visi planai įsteigti jūrų draustinį Antarktyje pasirodė esą beprasmiški. Vokietijoje Bremerhafero mieste vykusios Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) derybos žlugo, praneša Akselis Bojanovskis laikraštyje Der Spiegel išspausdintame straipsnyje „Rusija trukdo steigti jūrų draustinį Antarktyje“.
Planai steigti Roso jūroje ir Rytų Antarktyje 3,8 mln. kvadratinių metrų plote jūrų draustinį, kur galiotų griežtos gamtos apsaugos normos, buvo kuriami daugiau nei 10 metų, pabrėžia autorius.
Autorius aiškina, kad žlugimo priežastis – Rusijos delegacijos, suabejojusios Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) įgaliojimais steigti tokias rezervacijas, pozicija.
Delegatai pasipiktinę, sakoma toliau. „Rusijos pozicija mums – didžiulis netikėtumas, – pareiškia Pasaulinio laukinės gamtos fondo specialistas Timas Pakaizeris. – Niekas nežino, kodėl Rusija taip pasielgė. Visi spėlioja, kas slypi už tokio sprendimo“. Der Spiegel pabrėžia, kad daugelis įžiūri tame „ilgą Kremliaus ranką“ ir „geopolitinius interesus, ir tuo pačiu metu kelia klausimą, kodėl Rusija nepranešė visiems savo pozicijos iš anksto“.
Greenpeace organizacijos bendradarbė Iris Menn pabrėžia, kad jai nė karto „neteko regėti taip nuviliančių derybų“. Be Rusijos, prieš pramoninio verslo zonų apribojimą regione pasisakė Ukraina ir Kinija, priduria leidinys.
Rusijai, kaip rašo dar vienas leidinys vokiečių kalba Tagesspiegel, „jos trumpalaikiai interesai žvejoti pasirodė esą žymiai svarbesni už aplinkos apsaugą“ viename iš paskutinių regionų, nepaliestų žmogaus ir išsaugojusių pirmapradį pavidalą.
Nėra abejonių, rašo medžiagos autorė Dagmera Demer, kad Rusijos ir kitų ją remiančių valstybių pozicija palanki dar ir Norvegijai, pretenduojančiai į teritorijas regione. „Ji gali būti patenkinta – juk Rusija pasirodė kaip tikras Rembo Norvegijos interesams, ir Norvegija gali apsimetinėti tarptautinėje arenoje, kad moraliniu požiūriu ji nepriekaištinga“.
Kaip konstatuoja Sueddeutsche Zeitung žurnalistė Marlen Vais straipsnyje „Maskva blokuoja jūrų draustinį“, tarptautiniams planams suteikti saugomų teritorijų statusą dvidešimčiai procentų pasaulio vandenyno iki 2020 metų vargu ar lemta išsipildyti.
„Šiuo metu toks statusas aprėpia tik 2 procentus jūrų, – pasakoja M.Vais. – Jeigu ANTKOM derybose būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl Antarktikos, tas skaičius išaugtų bent jau iki 3 procentų“.
Nepaisant visų anksčiau pasiektų susitarimų dėl taikaus Antarkties naudojimo ir atsisakymo žvalgyti bei išgauti jos teritorijoje naudingąsias iškasenas, regionas toliau patiria „spaudimą“. Kokių padarinių Antarkties ekologinei sistemai turės plataus masto žuvų žvejyba, taip pat nežinoma, sakoma straipsnyje.
Informacijos šaltinis – Inopressa.ru
2013.07.28
