Politikų demagogija, už kurią Europos Sąjungos gyventojams gali tekti brangiai sumokėti


Daugelis mūsų, Vakarų, politikų, politologų rimtu veidu aiškina, kad Rusiją atjungus nuo pasaulinės elektroninės bankininkystės sistemos SWIFT, o Ukrainai davus bent lygiaverčių reikiamų ginklų kiekį Rusijos agresijai atremti, Rusija gali pradėti plataus mąsto karą prieš Ukrainą (paprašius Europos Sąjungai, JAV, greičiausiai,  ginklų duotų). Ir todėl, pasak jų, nesiimdami tokių veiksmų Vakarai veikia pačios Ukrainos naudai.  

Tai – pasityčiojimas iš Ukrainos, kuri yra pakankamai informuota, turi įvairiausių patarėjų Vakaruose ir pati maldauja Vakarų panaudoti savo apsigynimui šias ekspertų neginčijamai  veiksmingas ir teisėtas priemones: Rusijos atjungimą nuo SWIFT ir ginklų tiekimą.

Galima neabejoti, kad tokią propagandinę Vakarų gyventojų bauginimo logiką naudojantys Vakarų politikai ir juos aptarnaujantys politologai tai daro ne už dyką. Kitaip tariant, yra nupirkti.

O nupirkti juos yra iš ko.

Putinas – turtingiausias pasaulio žmogus

Investicinio fondo Hermitage Capital Managment vadovas Billas Browderis interviu CNN vasario 15 d. pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo asmeninėse sąskaitose (greičiausiai anoniminėse, valdomose per SWIFT sistemą) Šveicarijos bankuose laiko įvairių vertybinių popierių už $ 200 milijardų.

Per pirmuosius aštuonis ar dešimtį savo valdžios metus Putinas pavogė tiek pinigų, kiek sugebėjo. Pavogė šimtus milijardų dolerių iš to, kas turėjo atitekti valstybei, mokykloms, keliams, ligoninėms, ir šiandien yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, tvirtino buvęs didžiausias investuotojas Putino Rusijoje B. Browderis.

O jau jis žino, ką sako.

B. Browderis papasakojo, kad atėjęs į Rusiją investuoti iš pradžių dirbo su V. Putinu, supirkinėjo rusiškų kompanijų akcijas. Tačiau greitai įsitikino, kad oligarchai ir valdininkai pavagia visą šių kompanijų pelną.

„Aš pamaniau, kad vienintelis būdas daryti dorą ir pelningą verslą – bandyti tai sustabdyti. Iš esmės mes ištyrėme, kaip jie vykdė vagystes, ir pasidalinome tuo su tarptautine žiniasklaida. Ir apie keturis metus viešumas ir rusiškų kompanijų demaskavimas iš tiesų darė poveikį, nes mano interesai sutapo su Putino interesais“, – pasakojo B. Browderis. Jis kovojo su tais pačiais vaikinais, kaip ir aš. Oligarchai lindo prie valdžios ir grobė mūsų pinigus. Ir kiekvieną kartą, kai aš sukeldavau viešą skandalą, Putinas įsikišdavo ir viską ištaisydavo. Augo mano pajamos, augo kompanijų pelnas. Ir aš jaučiausi geriausiu vaikinu pasaulyje, nes aš uždirbdavau pinigus ir dariau gera vienu metu“.

„Padėtis ėmė keistis, kai Putinas sudarė sandėrį su oligarchais. Jis areštavo didžiausią oligarchą, o po to pasakė likusiems: jei nenorite būti areštuotais, turite dalintis pinigus su manimi, – tęsė buvęs Putino kompanionas. Taip jis tapo verslo (jų) partneriu ir tuomet mano uolumas tapo labai neparankiu. Nuo to laiko aš dirbau ne prieš jo priešus, aš dirbau prieš jo nuosavus finansinius interesus.“

Po to, 2005 metais, mane išgrūdo iš Rusijos, kurioje prabuvau 10 metų, pasakė B. Browderis.

2009 metais kalėjime Maskvoje mirė mūsų kompanijos atstovas Rusijoje Sergiejus Magnickis. Dėl tų pačių piniginių machinacijų demaskavimo, priminė Hermitage Capital Managment vadovas.

„Jie užmušė jį dėl pinigų. Jie visi praturtėjo, įsigijo banko sąskaitas, vilas, automobilius. Kodėl mes dabar turime leisti jiems atvykti į Ameriką, leisti joje atidaryti sąskaitas ir leisti pinigus?“, – retoriškai klausė B. Browderis.

Atjungus Rusiją nuo SWIFT pakibtų ir paties Putino savo piliečiams nedeklaruotas vogtas turtas pasaulio bankuose.

Paskaičiuokime truputį

Neužpajamuoti 200 milijardų dolerių (175 milijardai eurų) – vien Putino ir jo šeimos artimųjų rankose. O kiek dar jų artimiausių kontroliuojamų „bendražygių“ rankose.

Galima tik spėlioti, po kiek Europos Sąjungoje kainuoja partijų viršūnės. Pavyzdžiui, kiek kainavo Putinui Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis? Arba Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy?  

2011 metais Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasakojo, kad iš skundų galima spręsti, jog rinkėjų balsų kaina Lietuvoje svyruoja nuo 5 Lt iki 50-70 Lt.

Tegul vienas balsas kainuoja 50 litų. Lietuvoje 2012 metų Seimo rinkimų ir referendumo dėl atominės elektrinės statybos sąrašuose buvo 2,6 milijonai piliečių. Dalyvavo 1,36 milijono.

Tarkime, nori nusipirkti Putinas visą Lietuvos Seimą ir Prezidentą, kurie iškeldintų šalį iš Europos Sąjungos ir NATO. 2 x 1 360 000 x 50 = 136 000 000. Kažkokia niekinga 136 milijonų litų suma. Suapvalinus dabartiniais eurais – 40 mln. Tai – 0,05 procento neoficialaus Putino turto. Net į metines palūkanas nepanašu. Čia neįskaičiuotas užmokestis už organizacinį darbą, nes jį atlieka biudžetiniai Rusijos KGB (FSB) organizaciniai komitetai ES valstybėse.

Žinoma, atsižvelgiant į tarptautinę Rusijos padėtį tokių, kaip Merkel ir Hollande, kaina būtų žymiai didesnė. Bet kai esi įvaromas į kampą…

Demagogija realybės fone

Angelai Merkel, François Hollande ir  kitiems panašiems be galo patogu savo neveiklumą rinkėjams teisinti baime už Ukrainos ateitį. Ir dar visos žmonijos dėl galimo branduolinio susinaikinimo. Kaip kilniai skamba.

Be to, sako jie, juk ES neseniai dar vieną žiaurią sankciją paskelbė – uždraudė nusenusiam Rusijos mafioziui Josifui Kobzonui atvykti į ES. Mat šis jau dešimtį metų Vokietijos gydyklose kovoja su prostatos vėžiu, tai daugiau nėra čia ko. Tegul numiršta namuose. Atsisakome Rusijos investicijų į Vakarų mediciną ir laidotuvių verslą.

Štai ir labai atsakingi JAV vyriausybės atstovai po „Minsko susitarimų“ pareiškė (sunku suskaičiuoti kelintą kartą), kad jei Rusija ir toliau nebus gera, tai sumokės dar didesnę kainą.

Dabar, matyt, Barackas Obama, Angela Merkel ir François Hollande laukia, kad Putinas po tokios sankcijos savo draugui J. Kobzonui susijaudins ir išves kariuomenę iš Krymo…

Jau seniai aišku, kad svarbiausias V. Putino uždavinys – pastatyti Kijeve, iš kurio, pasak jo fantazijų, atsirado Maskva, tad jis yra rusų tautos šaltinis, savo vietininką. Ką jis toliau darys su Holodomoru marinta Ukraina, prijungs prie Rusijos ar leis egzistuoti panašiai kaip Pietų Osetijos Nepriklausomai respublikai, gal leis ukrainiečiams bandyti steigti asocijuotą su Europos Sąjunga  Lvovo ir jo apylinkių respubliką, niekas nežino. Bet aišku, kad Vakarų patarimų jam neprireiks.

Kiek laiko truks Maskvos žygis į Kijevą, taip pat niekas nežino.

Bet jei vokiečiai, prancūzai ir kiti europiečiai mano, kad jiems visa tai praeis be didesnių pasekmių,  tai jie klysta.

Galima ES gyventojų kaina už jų politikų demagogiją

Priminsiu Lietuvoje gerai žinomos ir gerbiamos Prancūzijos politologės, Paryžiaus Sorbonos universiteto dėstytojos Francoise Thom nuomonę paskelbus paskutiniojo demagoginio iš Merkel bei Hollande pusės Minsko susitarimo rezultatus.

„Minsko susitarimas yra katastrofa. Jis suteikia Vladimirui Putinui viską, ko šis norėjo.

Pirma, Donbaso regionas bus finansuojamas Vakarų (Ukraina lėšų neturi).

Antra, jis bus valdomas rusų „silovikų“, kadangi susitarime aiškiai įvardyta, kad vietos policija ir teisėsauga nebus kontroliuojama Kijevo.

Trečia, konstitucinė reforma suteiks Donbaso regionui veto teisę Kijevo reformoms.

Ketvirta, Kijevas nebeturės pilnos sienų su Rusija kontrolės, kadangi Donbaso ir Luhansko regionai įgyja teisę į „ypatingus santykius“ su Rusijos regionais.

Penkta, Ukrainos apleidimas supriešins šią šalį su Vakarais.

Šešta, Ukrainos patriotai nepritars susitarimui, kas gali privesti prie pilietinio karo visoje šalies teritorijoje.

Septinta, Petro Porošenka Ukrainoje bus diskredituotas, kas prives prie politinės destabilizacijos ir Ukrainos izoliacijos nuo Vakarų. Ukraina taps stagnuojančia Rusijos satrapija, kas ir yra galutinis V. Putino tikslas“.

Papildyčiau šiuos punktus dar trimis

Aštunta. Europos Sąjunga Rusijos armijai artėjant prie Kijevo gaus priimti milijoninius pabėgėlių srautus. Negi šaudys į sieną kertančias šeimas ir dar su vaikais, maisto vos vienai kitai parai teturinčias. Ukrainiečiai jau įkvėpė laisvės oro ir dauguma jų gyventi Putino Ukrainoje tiesiog bijos. Bijos represijų, bijos ekonominės nežinomybės.

Jau šiandien Ukraina turi ape milijoną savanoriškai perkeltųjų asmenų iš Krymo ir Donbaso, nedidelės Ukrainos teritorijos dalies. Tai – jau potencialūs pabėgėliai į Vakarus, nes Maskvos bus apkaltinti „Rusijos pasaulio“ išdavyste.

Pabėgėlių į ES per Viduržemio jūrą patyrimas rodo, kad masės pabėgėlių iš visos Ukrainos per sausumos sieną priėmimas kainuos Europos Sąjungos valstybių gyventojams daugelį šimtų milijardų eurų ir daugybę socialinių, kriminogeninių ir šiandien dar neprognozuojamų problemų.

Devinta. Jau dabar Europos Sąjunga, JAV, tarptautinės kredito institucijos remia Ukrainos reformas, skirdamos Ukrainos vyriausybei šimtamilijardines paskolas ir negrąžintinas sumas. Putinui užėmus Kijevą skolų jis tikrai nepripažins. Dar turės įžūlumo žvangindamas branduoliniu varpu, reikalauti iš Vakarų padengti neva jų sukeltus karo nuostolius, kaip dabar to reikalauja iš Ukrainos. Viskas nueis šuniui ant uodegos.

Dešimta. Ukrainoje iš 40 milijonų gyventojų pasiliks ir tokių, kurie pasilaikę ginklus neatsisakys kovos už Nepriklausomybę, keršys už savo žuvusius tėvus, brolius, seseris, draugus. Ieškos sąjungininkų visoje Rusijoje, Šiaurės Kaukaze, gal net Islamo valstybėje (ISIL). Į visas „tarptautines kariavimo taisykles“ visai pagrįstai nusispjaus.

Ramybės Ukrainoje nebus, kol ją valdys Kremlius. Visa Ukrainos nepriklausomybės kovų istorija tai jau įrodė. Jei Putinui parsidavę Gerhardo Schroederio tipo Europos Sąjungos politikai, jau dabar kliedintys apie bendrą rinką nuo Lisabonos iki Vladivostoko, mano, kad Putinui užėmus Ukrainą jie vėl galės "perkraudinėti" santykius su Rusija, kaip visai neseniai, po Gruzijos dalinės okupacijos, darė Baracas Obama, tai jų rinkėjai, tarp kurių yra ir verslininkai, gaus labai nusivilti. Ramybės nebus ir Rusijoje.

xxx

Tai čia tuo atveju, jei Putinas po pergalingo žygio į Ukrainą sustos prie NATO Europos Sąjungos rytuose sienos. Jis jau paskelbė turįs už jos dar daug teritorinių klausimų. Kiek tai kainuos ES gyventojams, net sunku prognozuoti.

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2015.02.20; 05:38

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *