Politologas Kęstutis Girnius: įtikinti latvius nepirkti elektros iš Astravo – sunku
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politologas Kęstutis Girnius teigia, kad nereikėtų dėti daug vilčių, jog prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuvykęs į Latviją, galėtų priversti juos palaikyti Lietuvos pozicijas – nepirkti elektros iš Baltarusijoje netrukus startuojančios Astravo atominės elektrinės.
K. Girniaus manymu, Latvijos priimta pozicija, kad AE atsiradimas šalia sienos neišvengiamas, todėl atsisakymas prekiauti elektra nieko nekeistų.
„Viskas yra įmanoma, bet aš manau, kad tikimybė įtikinti (G. Nausėdai latvius. – ELTA) – labai maža. Neseniai mačiau, kad Baltarusija pradėjo kalbėti, kad jie pradės siųsti daugiau savo prekių per Latvijos uostus, tai čia latviams galėtų būti viena paskata. Baltarusija daugiau mažiau gali taip pasakyti, kad, jeigu jūs draugiškiau elgsitės, mes būsime jums draugiškesni.
Bet vis dėlto manau, kad latviams pagrindinis dalykas, jog AE neišvengiamai bus pastatyta. Jos atšaukti negali ir begalės daug pinigų įdėta, kad Minskas galėtų žengti atgal. Latviai gal svarsto, kad reikia žiūrėti tikrovei į akis ir susitaikyti su padėtimi, kuomet elektra bus pigesnė, tai kodėl jos nepirkti.
Kad G. Nausėda galėtų juos įtikinti kitaip, gal ir yra galimybė, bet, manyčiau, labai maža“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas K. Girnius.
Politologo teigimu, Lietuva šiandien dar gali pasiekti, kad Astravo AE įsileistų stebėtojus iš Lietuvos bei kitų ES valstybių, kurie kontroliuotų saugumo klausimus.
„Ko Lietuva tikrai gali prašyti ir jie tikrai gali sutikti, kad Lietuva turėtų teisę siųsti savo stebėtojus, kad galėtų stebėti AE veiklą. Antra vertus, reikia galvoti, kad baltarusiams taip pat rūpi, kaip ir lietuviams, kad ta jėgainė būtų saugi. Nelaimei įvykus, nukentės ne tik Lietuva, bet ir Baltarusija. Juk ir dėl Černobylio, reikia prisiminti, kad labiausiai nukentėjo ne Ukraina, o Baltarusija. Įtikinti galime mėginti, bet aš skeptiškai nusiteikęs, nemanau, kad Lietuva sulauks didesnių laimėjimų“, – teigė jis.
Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys dar vis viliasi, kad Latvija ir Estija priims sprendimą neprekiauti su Astravo AE.
„Labai norėčiau, kad Latvija mus palaikytų Astravo klausimu. Viliuosi, kad artimiausiu metu jie pareikš savo aiškiai išreikštą nuomonę. Kad būtų visavertiška įtaka, reikia mūsų visų trijų Baltijos šalių sutarimo. Lenkai jau yra tvirtai pasakę, kad mus remia, to paties tikimės ir iš latvių bei estų. Tikiuosi, kad prezidentui pavyks pasukti šia linkme Latviją“, – Eltai sakė V. Poderys.
Pasak V. Poderio, Baltijos regionui susivienijus dėl Astravo AE, galima būti atkreipti tiek TATENA bei Europos Komisijos dėmesį.
„Turi būti daromas spaudimas Astravo AE per tokias tarptautines institucijas, kaip TATENA, Europos Komisija, ir turi pasiekti, kad AE atitiktų Branduolines saugos konvencijas ir jis būtų akivaizdus, bent šitiek turime daryti. Vienas dalykas, kai tai daro viena šalis, ir kuomet visos regiono šalys. Jeigu būsime vieningi dėl elektros neįsileidimo iš Rytų, tik tuomet galime pasiekti savo tikslų bei vieningos saugios nuomonės dėl Astravo AE“, – teigė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį darbo vizitui vyksta į Latviją susitikti su aukščiausiais šalies pareigūnais. Susitikimo darbotvarkėje pažymima, kad G. Nausėda su Latvijos prezidentu Egiliu Levitu, ministru pirmininku Krišjāniu Kariņiu aptars ir Baltarusijoje netrukus startuojančios Astravo atominės elektrinės klausimus.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
Lietuvos Seimas yra priėmęs įstatymą, neleidžiantį pirkti elektros iš Astravo AE, kai ši pradės veikti. Tuo metu latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys yra sakęs, jog, neoficialiais duomenimis, Estija ir Latvija gali derėtis dėl galimybių prekiauti elektra su Rytų kaimynais.
