Prašo LRT Tarybą paaiškinti, kodėl LRT vadovybei išmokėti tokie dideli atlyginimai


LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybą, kai LRT finansinėje ataskaitoje už praėjusius metus buvo paviešinti LRT vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimai už 2019 m. Generalinio direktoriaus – 70 394,86 Eur, generalinio direktoriaus pavaduotojo – 60 957,05 Eur, Interneto departamento vadovo – 121 665,87 Eur, Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo – 99 439,18 Eur. Panašus ir kitų vadovaujančias pareigas einančių asmenų darbo užmokestis.
 
LRT komentare pažymima, kad LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojo atlyginimą nustato LRT taryba (ne LRT administracija). Atlyginimai nesikeitė 2018 metais pradėjus dirbti naujai LRT vadovų komandai. Didžioji dalis LRT biudžeto yra skiriama turiniui kurti ir įsigyti. LRT biudžetas tebėra vienas mažiausių tarp Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narių (3 kartus mažesnis nei EBU vidurkis), o nuo kitų metų jis dar mažės.
 
R. Karbauskio kreipimesi prašoma paaiškinti, kokios priežastys bei aplinkybės lėmė būtent tokius vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimų dydžius. Taip pat prašoma atsakyti, kodėl LRT, nustatydama direktoriaus bei jo pavaduotojo atlyginimą, nesivadovavo Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“, nors remiantis LRT įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Taigi reguliavimas suponuotų, kad minėto įsakymo nuostatos turėtų būti taikomos tada, kai nustatomi LRT direktoriaus bei jo pavaduotojo atlyginimai.
LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
 
„LRT vadovaujamas pareigas einančių žmonių atlyginimai yra iš tiesų įspūdingi, kartais – toli lenkiantys valstybės vadovo atlyginimą. Direktorės atlyginimas, net skaičiuojant maksimaliais Vyriausybės nutarime patvirtintais koeficientais – dvigubai didesnis nei Vyriausybės nustatytas maksimumas. Žinant, kad LRT išlaikomas visų mokesčių mokėtojų pinigais – kyla klausimas, ar toks elgesys žiniasklaidos rinkoje yra atsakingas bei jos neiškreipia, ypač tuo metu, kai komercinės žiniasklaidos priemonės susiduria su COVID-19 pandemijos sukeltais finansiniais sunkumais, prarado nemažai pajamų dėl reklamos pokyčių. Dėl to norime, kad LRT paaiškintų tokius atlyginimų dydžius visiems mokesčių mokėtojams, kurių lėšomis ir naudojasi“, – sako R. Karbauskis.
 
Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis pažymi, kad LRT gauna didžiules lėšas iš valstybės biudžeto, uždirba ir komercinių lėšų, dėl to racionalus ir skaidrus biudžeto lėšų naudojimas yra prioritetinis dalykas. „Kitiems žiniasklaidos rinkos dalyviams yra kilę abejonių, ar LRT finansavimo tvarka neiškreipia sąžiningos konkurencijos rinkoje ir nepažeidžia Europos Sąjungos teisės. Šį klausimą, po Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovų kreipimosi nagrinėja Europos Komisija, tad turėsime teikti paaiškinimus ir jai. Dėl to turime būti visiškai tikri, kad lėšos yra naudojamos atsakingai ir pagrįstai.“ – nurodo Kultūros komiteto pirmininkas.
 
Eltai atsiųstame LRT komentare pažymima, kad pradėjus darbą naujai vadovų komandai buvo priimtas sprendimas sustiprinti svarbias LRT veiklos sritis paskiriant į jas reikiamas kompetencijas turinčius vadovus. To nebūtų įmanoma pasiekti neįvertinus ir neatsižvelgus į tokio lygio specialistų atlyginimų tendencijas šalyje ir nepasiūlius konkurencingo atlyginimo.
 
„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad viešai nurodomi atlyginimai yra pateikiami prieš mokesčius („ant popieriaus“).
 
LRT pasiekti rezultatai rodo, kad sprendimas ieškoti stiprių specialistų-vadovų, kurie atneštų į organizaciją jau sukauptą patirtį, gebėtų suformuotų stiprias specialistų komandas ir imtis ambicingų užduočių, pasiteisino. Pernai LRT ne tik sėkmingai vykdė savo misiją, bet ir didino auditoriją tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek interneto ir pirmą kartą istorijoje Lietuvos gyventojų buvo įvertinta kaip moderniausia šalies žiniasklaidos grupė.
LRT televizija. Slaptai.lt nuotr.
 
Atsakant į iš komercinės žiniasklaidos pasigirdusius raginimus mažinti LRT finansavimą, norime pabrėžti, kad didžioji dalis LRT biudžeto yra skiriama turiniui kurti ir įsigyti. Dar maždaug penktadalis LRT skirtų asignavimų grįžta atgal į valstybės biudžetą kaip įvairūs LRT sumokėti mokesčiai. 2019 m. valstybės biudžeto asignavimai LRT sudarė 41,6 mln. eurų – t. y. vienam Lietuvos gyventojui LRT per mėnesį kainavo 1,24 euro.
 
Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetas tebėra vienas mažiausių tarp Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narių (3 kartus mažesnis nei EBU vidurkis), o nuo kitų metų jis dar mažės. Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakcijai, biudžeto asignavimai LRT bus skiriami pagal formulę: 1 proc. (nebe 1,5 proc.) biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų“,– rašoma LRT kometare.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.08; 07:17
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.