Na, su tokiu požiūriu tapti milijonierių tauta bus labai sunku, todėl ir iki šiaurės rytų Šveicarijos dar kopsime ilgai ir nuobodžiai. Nes Šveicarijoje ir Vokietijoje tiek daug milijonierių yra ne todėl, kad jie vieni iš kitų nuo ryto iki vakaro vagia, o todėl, kad skaidriai funkcionuojančioje ekonomikoje profesionalų žinios, kaip ir atsakingas taupymas bei investavimas, yra dažniausia priežastis, ilgainiui leidžianti sukaupti milijoninį turtą.
Tik nereikia iš karto kalbėti apie tai, kas akivaizdu: kad pas mus dar įprasta vieniems iš kitų vogti, o iki skaidriai veikiančios rinkos ekonomikos mums dar toli ar kad didžiausia rinkos ekonomikos pergale tampa žinia, jog Konkurencijos taryba pagaliau sugebėjo pasijudinti ir susidomėjo sūrio, pieno ar vaistų rinka.
Tačiau jei konkurencinė aplinka dar nėra pakankamai skaidri, o mokesčių sistema – nesąžininga, tai dar nereiškia, kad ir patys galime elgtis paviršutiniškai ir nekreipti dėmesio į procesus, kurie gali padėti mums visiems tapti turtingesniems, ar bent jau į tuos, kurie leidžia tam tikriems veikėjams kaupti kapitalą mūsų bendro potencialo sąskaita – apie tai rašome ne viename šio numerio straipsnyje.
Žinoma, galite manyti, kad nuo pirmųjų vasaros karščių man visai smegenėlės suskydo, nes manau, kad didelė dalis Lietuvos žmonių gali būti turtingesni. Tačiau juk akivaizdu, kad lietuviai pinigų turi. Mūsų brangių tėvynainių bankų sąskaitose indėlių sumos auga, kad ir kaip keistai tai atrodytų. Ir jei net tai ne Jūsų sąskaitos ir ne Jūsų pinigai, visiškai nereiškia, kad jie negalėjo Jūsų ir manęs padaryti turtingesnių. Nes jei lietuviai bent trečdalį tų pinigų, kuriuos šiandien laiko bankų sąskaitose už nulines palūkanas, po 2008 m. krizės įvykusio akcijų rinkų nuosmukio būtų investavę į JAV akcijų rinką, šiandien jų valdomas turtas būtų padvigubėjęs. Jie į biudžetą būtų sumokėję milijardinius mokesčius, leidę sau didesnes išlaidas, taip paskatinę vartojimą bei ekonomiką ir vėl didinę mokesčių surinkimą, todėl dėl šių procesų būtų išlošę ir tie, kurie asmeniškai pinigų investicijoms neturėjo. Taigi, jei mūsų visuomenė nesugeba atsakingai investuoti ir reaguoti į akivaizdžias tendencijas, nukenčiame visi.
Pavyzdžiui, Lietuvoje tikrai nėra žmogaus, kuris jau prieš penkerius metus nebūtų girdėjęs apie milžinišką biotechnologijų potencialą, nes straipsnių apie tai buvo daugybė, kaip ir straipsnių mūsų žurnale apie tai, kad JAV ekonomika atsilaikys, kaip ir JAV doleris. Bet kiek lietuvių, nuolat skaitydami straipsnius apie biotechnologijų bendrovių potencialą ir suvokdami mūsų redakcijos pateikiamus argumentus dėl JAV ekonomikos atsigavimo, investavo į biotechnologijų bendrovių akcijas? Juk jų vertė per pastaruosius metus išaugo daugiau nei šešis kartus! Apie tai rašoma šiame numeryje spausdinamame Pauliaus Paulaičio straipsnyje „Pažadas, kas gyvensite amžinai, uždirbs trilijardą JAV dolerių“.
Šiuo straipsniu bandome atkreipti dėmesį į tai, kad galime pradėti kalbėti ne tik apie šio sektoriaus potencialą, bet ir apie šioje srityje besiformuojantį akcijų burbulą, kuris dar ūgtelėjęs gali sprogti, taip didelei daliai Lietuvos piliečių ir nesugebėjus užsidirbti iš pasaulinės investicijų rinkos teikiamos milžiniškos galimybės turimo kapitalo vertę auginti ten, kur atsigauna vartojimas, auga lūkesčiai ir kyla naujomis technologijomis paremtų industrijų vertė. Nes didelė dalis mūsų brangių piliečių kantriai laikė pinigus savo bankų sąskaitose ir, kaip teigia įvairūs šaltiniai, tik dabar iškankinti nulinių palūkanų pradeda ruoštis dar sykį demonstruoti savo nesveiką meilę nekilnojamajam turtui, nes būtent į šią sritį nukreipia didelę dalį savo investicijų. Nes ir vėl, kaip ir 2007 m., viešumoje skamba teiginiai „Geresnio laiko pirkti nekilnojamąjį turtą nebus“.
Tuo mūsų redakcija, beje, labai abejoja, todėl šiame numeryje perspėjame apie svarbiausius veiksnius, lemiančius nekilnojamojo turto kainų Vilniuje augimą. Kad nesugebėję užsidirbti jei ne 10, tai bent kelių milijardų eurų JAV akcijų rinkos pokrizinio spurto metu, jau trečią kartą neišpūstume, norisi tikėtis, šį sykį mažesnio nekilnojamojo turto burbulo.
Nuotraukoje: žurnalo „VALSTYBĖ“ redaktorius Eduardas Eigirdas, šio teksto autorius.
Informacijos šaltinis – žurnalas „Valstybė“.
2015.07.31; 08:04
