Prezidentas priminė ir poeto Justino Marcinkevičiaus jubiliejų
Šventiniai pusryčiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šventiniuose pusryčiuose Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Kovo 11-osios akto signatarus, sąjūdiečius, pabrėžė, kad jie yra gyvas pavyzdys ir įrodymas to, kad susitelkti dėl bendro tikslo visiškai įmanoma. Savo kalboje prezidentas priminė, kad kovo 10-ąją poetui Justinui Marcinkevičiui būtų sukakę 90 metų.
„Mums reikalingi tokie konkretūs, apčiuopiami tikslai kaip tąsyk – vėl mus sutelkiantys ir skatinantys kiekvieną atiduoti Lietuvai tai, ką turime geriausio. Nesvarbu, kiek mums metų ar kokia mūsų profesija, kiekvienas šiandien galėtume dėl valstybės padaryti daugiau. Jūsų patirtis bei gyvenimiška išmintis ir šiandien yra didžiulė vertybė ir paspirtis tiems, kurie prisiėmė atsakomybę už Lietuvos dabartį ir ateitį“, – sakė valstybės vadovas.
Prezidentas dėkojo signatarams ir sąjūdiečiams – prieš 30 metų tapusiems suverenios valstybės krikštatėviais ir sudėjusiems parašus jos atgimimo liudijime – Kovo 11-osios akte – už galimybę kasdien rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją.
„Galbūt Jus daug kas protino neskubėti, bandė atšaldyti, bet Jūs nelūkuriavote. Laisvės keliu žengėte priekyje, žinodami, kad priklausote nebe sau, už Jūsų stovi tauta – jos praeitis, dabartis ir ateitis.
Už Jūsų – daugelį amžių už Lietuvos valstybingumą kovojusios asmenybės, šimtai tūkstančių sovietinio režimo tremtinių, žuvusių miško brolių, jų įkalintų rėmėjų ir niekada rankų nenuleidusių disidentų. Jų visų skausmas ir niekada nemirusi viltis. Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Už Jūsų – naujai nubudusi visuomenė. Sąjūdžio vedama pajutusi, ką reiškia pilnakraujis, orus gyvenimas, ir kad nuo šiol kitoks bus nebeįmanomas.
Už Jūsų – laisvėje augsianti veržli ir kūrybinga karta, kuri jau nebežinos, ką reiškia kelti ne savo vėliavą. Kuri bus nepažinusi okupanto, todėl jai reikės nemarios Sąjūdžio laikų atminties, kad suvoktų laisvės kainą ir atsakomybę saugoti tai, ką gavo kaip dovaną“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad kartu su laisve mūsų laukė nauji išbandymai. Išbandymai demokratija – laisve savaip matyti ateitį ir siekti jos skirtingais būdais. Būtinybė išmokti gerbti kitų laisvę ir susitarti. Kurti savo valstybę taip, kad joje būtų gera gyventi visiems. „Ir jeigu šiame kelyje kažkas nepavyko, tai verta ne tuščio apgailestavimo, o siekio imti ir padaryti geriau“, – sakė prezidentas, linkėdamas, kad mūsų pastangos ir viltys vėl susijungtų dėl vienos Lietuvos.
