Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su užsienio šalyse reziduojančiais Lietuvos ambasadoriais, aptarė užsienio politikos aktualijas ir prioritetus. Diskutuota ES ir NATO klausimais, aptarta saugumo padėtis regione, Lietuvos tikslai įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvą.
Tradicinis kasmetinis šalies vadovo ir Lietuvos ambasadorių susitikimas surengtas nuotoliniu būdu, praneša Prezidentūra.
„Pandemija palietė visas mūsų gyvenimo sritis. Pamatėme, kaip socialinės ir ekonominės įtampos didina valstybių pažeidumą išorinėms manipuliacijoms ir dezinformacijai“, – sakė prezidentas.
Susitikime su ambasadoriais akcentuotas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas – saugumo stiprinimas. „Lietuva – atsakinga NATO narė. Turime būti aktyvūs savo saugumo kūrėjai, vykdyti įsipareigojimus Aljansui, didinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP 2030 metais. Didelė tarptautinė garbė ir atsakomybė, kartu ir ligšiolinių mūsų pastangų įvertinimas, yra tai, kad 2023 metų NATO vadovų susitikimas vyks Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.
Aptariant padėtį artimiausioje kaimynystėje, valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos režimas išjudino migracijos problemą, nelegalių migrantų, kertančių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, skaičius per metus išaugo penkis kartus. Taip pat pabrėžė Rusijos tęsiamą karą Ukrainoje, plečiamą įtaką Pietų Kaukaze ir Vidurio Rytuose, sistemingai didinamą spaudimą ir naikinamus Baltarusijos valstybingumo likučius.
Prezidento teigimu, siekdami ilgalaikio tikslo – išplėsti saugumo ir demokratijos erdvę į Rytų partnerystės šalis – turime apsišarvuoti strategine kantrybe, visais lygmenimis remti partnerių euroatlantinės ir europinės integracijos tikslus ir padėti juos realizuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Rytų partnerystės valstybėms reikalinga mūsų patirtis, pagalba ir parama. Lietuva gali didžiuotis Rytų Europos šalims rodomu pavyzdžiu.
Šalies vadovas taip pat ragino Lietuvos diplomatus telkti paramą kovai su nesaugia Astravo atomine elektrine, ieškoti instrumentų ir mechanizmų, kaip stabdyti šio projekto įgyvendinimą, – užkardant prekybą nesaugia elektros energija, ribojant tarptautinio finansavimo galimybes, įrangos patekimą.
Pasak G. Nausėdos, popandeminiu laikotarpiu siekiant ekonomikos atsigavimo ypač svarbi ekonominė diplomatija, kuri privalo išnaudoti visas galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti eksportą.
Prezidentas G. Nausėda metiniame susitikime su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais dalyvavo jau trečią kartą, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.06.29; 09:14
