Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad „Wagner“ daliniai persikėlė į Baltarusiją. Nors tikslaus Lietuvos kaimynystėje esančių samdinių skaičiaus Prezidentūra nenurodė, pasak K. Budrio, Lietuvai šiuo metu nėra kilusi tiesioginė grėsmė dėl situacijos Baltarusijoje.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad nors „Wagner“ ir yra Baltarusijoje, kol kas tiesioginės grėsmės Lietuvai tai nekelia.
„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje – tikslus skaičius šiek tiek kinta, bet mes tuos skaičius žiūrėsime“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Pusšimčio automobilių kolona. Tai, galima pasakyti, kad bent vairuotojai ten yra, bet kas yra toje kolonoje ir kas tai per žmonės – dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume tiksliai konstatuoti“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Pasak K. Budrio, grupuotės narių atvykimas į Baltarusiją, remiantis žvalgybos duomenimis, abejonių, dėl situacijos tikrumo, nekelia.
„Matėme, kad infrastruktūra paruošta, politinė šalies vadovybė irgi apie tai komunikuojanti ir pasiruošusi, tas procesas yra tikras, dėl to mes jį kaip tikrą ir vertiname. Nemanome, kad tai yra kažkokia dūmų užsklanda ar kažkokia dezinformacijos ar kito informacinio pobūdžio operacija“, – pažymėjo K. Budrys.
Prezidento patarėjas taip pat neatmeta galimybės, kad Baltarusijoje atsidūrę „Wagner“ samdiniai galėtų atsigręžti ir prieš režimą.
„Reikia vertinti pajėgumą. Taip, tie žmonės yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, be to, yra treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, jie yra veikiantys už įstatymo ribų, nereglamentuotoje aplinkoje. Šios grupės vadovybė yra turinti politinių ir kitokių, neapibrėžtų ambicijų – man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – pažymėjo K. Budrys.
Bet kuriuo atveju, anot K. Budrio, situaciją Baltarusijoje stebi ne tik Lietuva, bet ir NATO. Todėl, anot prezidento patarėjo, visi grupuotės judėjimo pokyčiai bus pastebėti.
„Primenu, kad Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą stiprinti nacionalinės žvalgybos pajėgumus, nukreiptus į Baltarusijos pusę. Tą darys, neišvengiamai, ir NATO, pabrėžusi, kad ir toliau atidžiai stebės situaciją“, – sako K. Budrys.
„Kol nematome, kad tai yra tiesiogiai prieš mus nukreipta, kažko ypatingai greitai neturėtume imtis – karinio planavimo ir kita prasme. Tačiau kitos saugumo, prevencinės priemonės, jos visos yra svarstytinos“, – teigia prezidento patarėjas.
Primena apie sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams
Be to, K. Budrys nurodė, kad Prezidentūra šiuo metu nesvarsto galimybės diskutuoti su Seimu dėl neeilinės sesijos šaukimo, kurios metu galėtų būti tobulinamas įstatymas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Toks variantas šiuo metu nėra svarstomas. Prezidentas pakvietė dar kartą įsiklausyti į argumentus, kurie buvo išsakyti dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiam taikytinų tam tikrų priemonių suvienodinimo. Tai būtų ir pagrįsta, ir atlieptų nacionalinio saugumo interesus“, – pakartojo šalies vadovo patarėjas.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas G. Nausėda priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
ELTA primena, kad šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių.
Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje galimai dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
Panašios pozicijos laikosi ir dalis opozicijos.
Augustė Lyberytė (ELTA), Viktorija Sirnovaitė (ELTA)
2023.07.18; 07:30
