Prokuratūra apskundė Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį „MG Baltic“ byloje

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų buvo išteisinti penki fiziniai asmenys.

 

Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jiems skiriant valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlytas bausmes, rašoma pranešime spaudai.

 

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

 

Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Raimondo Kurlianskio, Eligijaus Masiulio, Vytauto Gapšio, Šarūno Gustainio bei Gintaro Steponavičiaus bei juridinių asmenų kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

 

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

 

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindusių vieno Lietuvos koncerno vieno iš vadovų R. Kurlianskio kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario ir buvusio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio kaltę dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, Seimo nario, buvusio politinės Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio kaltę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario Š. Gustainio kaltę dėl kyšininkavimo bei buvusio Seimo nario G. Steponavičiaus kaltę dėl piktnaudžiavimo.

 

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti vieno didžiausių Lietuvoje koncerno kaltę dėl papirkimų ir prekybos poveikiu nusikaltimų, o politines partijas Liberalų sąjūdiį bei Darbo partiją pripažinti kaltomis dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.

 

ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

 

2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.

 

„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.