Pseudo tolerancijos pasekmės peržengė bet kokias ribas


Print

Viešai nuskambėjusi žinia apie tai, kad kažikuriuose vaikų darželiuose gauti savivaldos institucijų nurodymai „mokyti vaikus vieniems kitus vadinti ne berniukais ir mergaitėmis, o "žmogeliais", o registruojant vaiką į eilę darželiuose jau „nustatytos skiltys „tėvas I ir tėvas II, arba motina I ir motina II“,palietė nūdienos laikų piktžaizdės temą ir privertė ne juokais, rimtai susimąstyti.

Tikiuosi neprieštarausite, jog ši belytės ar homoseksualios asmenybės formavimo vaikų darželiuose tema nebėra jau vien diskusijų klausimas. Sodomos ir Gomoros likimas vaizdžiai aprašytas Biblijoje.

Viliuosi, pritarsite, kad nuolatinis bandymas iškraipyti ir pakeisti Žmogaus prigimtį bei įgimtas teises, dangstantis pseudo tolerancijos sąvoka, negali būti toleruojamas. Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos politikų tarpe dar yra sugebančių suvokti, jog tai, kas prieštarauja Žmogaus prigimčiai, veda į Žmogaus, Šeimos, Tautos ir Valstybės pražūtį.

Tai, beje, žeidžia daugelį žmonių, tačiau apie toleranciją tradicinių vertybių besilaikantiesiems kažkaip keistai pamirštama.

Ar netradicinės orientacijos asmenys yra atleisti nuo prievolės gerbti kitus?

Kiek man yra žinoma, tai Demokratija grindžiama ne vien tolerancija, bet ir pamatinėmis Žmonijos vertybėmis, o ne nukrypimais. Priešingu atveju rizikuojame artimiausiu metu pareikalauti tolerancijos brutaliam elgesiui, nusikalstamiems veiksmams ir tokio agresyvaus elgesio modelio bei būdo žmonėms, t.t. ir pan.  Sprendžiant iš nuolatinių kraštutinumų, į kuriuos, tarsi vilkduobes, įsmunkame besivaržydami tarpusavyje tolerancijos supratimu ir jos „formomis“, galima nusiristi iki visiško absurdo, reikalaujant tolerancijos siaubingiems dalykams ir pradėti persekioti tuos, kurie, gerbdami Žmogaus prigimtį, atsisakys juos toleruoti.

Ar tradicinėmis vertybėmis besivadovaujančios šeimos vaikui galėtų būti skiepijama Žmogaus prigimčiai prieštaraujanti pasaulėžiūra? Kas tą leido daryti?

Kas tai: "europietiškoji" tolerancija ar gyventojų skaičiaus ir gimstamumo mažinimo Lietuvoje politikos pasekmės?

Deja, bent jau iki šiolei, apart kalbas, realių prevencinių Įstatymų leidėjų veiksmų šiam reiškiniui užkardyti nebuvo arba jie buvo neadekvatūs ir nepakankami pribrendusiai pseudo tolerancijos problemai išspręsti veiksmingu būdu.

Jei tylėsime, akmenys pakelėse kaukt privalės. Tradicinių vertybių besilaikančių šeimų tėvai turi pilną galimybę kreiptis į teismus, jei ugdymo ar švietimo įstaigose, arba kitur tokiu ar kitu būdu yra žalojama jų vaikų psichika ir skiepijamos nepriimtina pasaulėžiūra arba nuodėmingos ydos. Yra daugybė būdų, bet svarbu netylėti. Svarbu suvokti, kad niekas kitas to nepadarys, išskyrus mus pačius.

Antai, analogiškai problemai pradėjus vystytis Rusijoje, ši nedelsiant priėmė įstatymą ir nustatė daugiapakopę, įvairiarūšę teisinę atsakomybę už homoseksualių santykių reklamą, agitaciją, skatinimą ir propagandą. Kas trukdo tai padaryti Lietuvai?

Kas suteikė teisę išdrįsti drausti prigimtines vertybes ir natūralų žmogaus vystymąsi Lietuvoje?

Žmonės pagaliau privalo išmokti pareikalauti ir iš savo apygardose išrinktųjų politikų imtis konkrečių įstatymų leidybos veiksmų.

Įteisinamas belytės ar homoseksualios asmenybės formavimas nuo vaikystės?

Deja, socialiniuose tinkluose prasidėjusi vieša diskusija šiuo klausimu, turėjusi paskatinti racionalių problemos sprendimų paiešką, sukūrė papildomas prielaidas dar didesnėms galimoms komplikacijoms.

2013 m. birželio 11 d. vakare Lietuvos naujienų agentūros ir žiniasklaidos priemonės pranešė, kad grupė Seimo narių įregistravo baudžiamojo įstatymo 170 straipsnio pataisas (projekto Nr. XIIP-687), privalančias garantuoti, kad „seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti“.

Kalbant paprasta kalba, jei kas nors aptarinės, kritikuos tradicinio seksualinio elgesio ir tokios praktikos orientaciją, bei įtikinės net ir mažamečius vaikus „pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras“, „tai negalės būti ir nebus pripažįstama tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti“.

Pabandykime suvokti, kokia žinia mums visiems, besilaikantiems tradicinių šeimos ir elgesio vertybių, yra siunčiama šitokiu projektu ir nesunkiai prognozuojamas pasekmes, jei šis projektas įgytų įstatymo galią.

Juk ne veltui sakoma, kad net kelias į peklą grindžiamas gerais norais. O gal tai tik apmaudi klaida?

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius advokatas Arūnas Marcinkevičius.

2013.06.13


Prisijunkite prie diskusijos