Manęs nenustebino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės pasisakymai spaudoje dėl genocido sąvokos. Algimantas Zolubas laikraštyje "XXI amžius"rašo:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes.
Gerai žinomas galingųjų jėgų metodas naikiti priešus jų pačių rankomis. Ar maža aukų, kurios pačios išsikasė sau duobę?! Ar maža tautų, kurios, "išvaduotojų" verčiamos, pačios šaudė savus?! Ir žydai šaudė žydus. Ar maža tautų ir valstybių, kurios sveikino okupantus ir vadino juos išvaduotojais?!
Du dešimtmečius LGGRTC leido knygas, steigė muziejus, rengė konferencijas… Įsivaizduokime, kad staiga tas centras išnyko, dingo, jo bebėra. Kaip toj kolaboranto dainoj: "Lietuvos senos nebėr, Lietuva – LTSR".
T.Burauskaitė ketina siūlyti Vyriausybei ir Seimui pervadinti Genocido aukų muziejų į Teroro ir pasipriešinimo muziejų, nes esą steigiant muziejų buvo padaryta „didelė klaida“. Čia dera priminti, kad muziejaus steigėjais buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Kultūros ministerija, todėl ir pavadinimo keitimo ar nekeitimo prerogatyva turėtų priklausyti šioms organizacijoms, – rašo A.Zolubas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nebėr, nebėr muziejaus, ant jo griuvėsių iškyla Teroro ir pasipriešinimo centras, muziejus ar dar kaip kitaip, bet būtinai be žodžio "genocidas", nes šiuo žodžiu disponuoti gali tik žydų tauta. Koks čia genocido aukų muziejus, jeigu jame nėra žydų arba jie ne aukos, o budeliai?!
Skaitau A.Liekio "Prezidentinę Lietuvą", todėl pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Ką tik užverčiau 405- tą puslapį, kuriame parašyta: SSRS okupavus Lietuvą, gen. J.Černius, kaip ir kita Lietuvos aukštoji karininkija, tą okupaciją sutiko gana nuolankiai, daug kas naiviai tikėdami, kad įvestoji SSRS kariuomenė, kaip ir 1939 m. rudenį, nesikiš į valstybės vidaus reikalus […] Siekiant kuo greičiau surusinti ir "perauklėti" lietuvių karius, paskirtus į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą, į jį iš Maskvos buvo atsiųsta per 300 daugiausia žydų, baigusių KGB mokyklas ar kitaip pelniusių SSKP(b) ir NKVD organų pasitikėjimą, buvo sudaryti iš jų ir "vietinių" specialūs karių ir karininkų sekimo ir biografijų analizės skyriai, į visas dalis buvo paskirti ir "politrukai", dfaugiausia NKVD darbuotojai.
Iš tų trijų šimtų (ir ne tik) gal vienas kitas pateko į genocido aukų muziejų, bet ne kaip aukos. Negerai, žydai buvo tik aukos. O lietuviai – tik žydšaudžiai. Tad keiskime ne muziejaus pavadinimą, o turinį: paverskime jį žydų genocido muziejumi – ir "klaida", apie kurią kalba p. Burauskaitė, bus ištaisyta.
Lietuvių tautos niekas nenaikino, ją tik terorizavo, kaip ne kartą terorizuota JAV, Didžioji Britanija, Rusija… Na susprogdino dangoraižius dvynius, na driokstelėjo bombikės Londono, Maskvos metro… Panašiai ir Lietuvoj: na išvežė vieną kitą šimtą tūkstančių sušalti, mirti iš bado, na miškuose išžudė vieną kitą dešimtį tūkstančių jaunuolių, nenorėjusių eiti į okupantų kariuomenę, na grobė, naikino "buožių" turtą, bet visa tai darė teroristai, kurie po penkių dešimtmečių taikiai pasitraukė, kad tą patį darytų jau ne teroristinėmis, o "Vakarų civilizacijai" priimtinomis priemonėmis – šnipinėjimu, papirkinėjimu, ekonominiu šantažu, istorijos iškraipymu, neabejotinų faktų neigimu…
Teroristai, o ne genocido vykdytojai jie buvo. Lietuvius vadinantiems "žydšaudžiais" labai nepatinka, kai sakoma, kad Stalinas norėjo išnaikinti ukrainiečius, čečėnus, totorius, lietuvius, latvius, estus… Šitaip bandoma padidinti žydų tautos kančią?
2000 – aisiais metais Vilniuje vykęs Tarptautinis Kongresas ir Visuomeninis Tribunolas pasmerkė komunistinių totalitarinių režimų nusikaltimus ir pripažino juos esant genocidu. Vėliau Lietuvos parlamentarų iniciatyva vyko daug tarptautinių konferencijų, forumų ir diskusijų kitose Europos šalyse, kurių metu pavyko atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į komunistinių režimų nusikaltimų mastus, pranokstančius nacių nusikaltimus.
Tas Tarptautinis Kongresas ir Visuomeninis Tribunolas, pasmerkęs komunistinių totalitarinių režimų nusikaltimus ir pripažinęs juos esant genocidu, padarė didelę klaidą? Šitiek metų buvo tiesa, o dabar – klaida? Taip reikia Europos Sąjungai?
Pirmas žingsnis žengtas. Dar daug esama klaidų, kurias reika ištaisyti pačių aukų rankomis. Pavyzdžiui, nebuvo jokios Vilniaus ir Vilniaus krašto okupacijos, nes to nenori pripažinti mūsų strateginė partnerė Lenkija. Ir 1940-aisiais nebuvo jokios okupacijos, nes to nepripažįsta Putino Rusija, tiesiog mes buvom džiaugsmingai priimti į tarybinių tautų šeimą. Bet čia jau už jūsų, p. Burauskaite, kompetencijos ribų: šiuos žingsnius anksčiau ar vėliau žengs kiti pragmatikai, kuriems brangi šilta vietelė.
Algimantas Zolubas naiviai bando p. Burauskaitei įrodyti, kad "sovietinis genocidas ideologiniu pagrindu buvo specifinis, labiausiai išplėstas, nes apėmė visus imperijos žmones, tarp – jų priklausančius bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, buvo pats nuožmiausias, nes fiziškai naikino milijonus, naikino badu, šalčiu, alinančiu darbu, kankinimais, šūviais į pakaušį.
Todėl sovietinio genocido prilyginimas tik nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams laikytinas nenuovokiu reiškinio vertinimu, sovietinio genocido ideologinių pagrindų ignoravimu.
Vis dar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė p. Burauskaitė visa tai puikiai žino ir supranta, visa tai puikiai žino ir supranta tie Vakarų ponai, kurie nenori pripažinti, kad prie Laptevų jūros žmonės mirė iš šalčio ir bado, kad badu išmarinti milijonai ukrainiečių… Tiesiog šiandien naudingiau sakyti, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Ir atsiranda žmonių, kurie tai daro. Pasak Kristijono Donelaičio, "dumplės yr naudingas daikts į kaminą pūsti, bet prieš vėją pūsti jos niekada nederėjo" .
Ir begėdiškai pučiama pavėjui.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2013.06.25
