Prancūzijoje finansinės draugystės su Kremliumi varžybose Marine Le Pen partija įgijo galimą konkurentą, buvusį prezidentą Nicola Sarkozy.
Po pralaimėjimo socialistų partijos lyderiui François Hollande, po įtarimų partine korupcija, N. Sarkozy š.m. geguės 30 d. sukūrė naują partiją, „Les Républicains“ (Respublikonai), su kuria tikisi laimėti 2017 m. prezidento rinkimus. Ši partija sukurta buvusios centro dešinės partijos „Union pour un mouvement populaire“ (Liaudies judėjimo sąjungą) pagrindu (su ja N. Sarkozy laimėjo prezidento rinkimus 2007 m.) ir šalia dabar valdančios Socialistų partijos yra viena iš pagrindinių pretendenčių laimėti bet kokius rinkimus.
Sarkozy – Putino draugas agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą metu
Gruzijoje ir Lietuvoje N. Sarkozy įsimintinas tuo, kad 2008 metais turėdamas tarptautinius įgaliojimus sužlugdė Rusijos okupacinės kariuomenės visiško išvedimo iš okupuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos planą, tuo pasitarnaudamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kaip jam buvo atsidėkota, istorija nutyli.
Sena meilė, matyt, nerūdyja. Ukrainoje ir Prancūzijoje kilo skandalas, kai grupė Prancūzijos parlamentarų, daugiausiai iš N. Sarkozy partijos, nutarė šiuo metu apsilankyti Kryme ir susitikti su okupacinės administracijos vadais. Prieš tai, liepos 23 d., jie apsilankė Maskvoje, kurioje buvo šiltai sutikti paties Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino, oficialiai per sankcijas neįsileidžiamo į ES, JAV, Kanadą ir kitur dėl aktyvaus dalyvavimo Rusijos agresijoje prieš Ukrainą. Beje, Sarkozy, kaip ir Le Pen, yra pareiškęs, kad Krymas teisėtai priklauso Rusijai.
Per susitikimą su Nacionalinio susirinkimo ir Prancūzijos Senato nariais, kurie prieš vizitą Krymo pusiasalyje atskrido į Maskvą, Dūmos pirmininkas teigė, kad Kijevas, jo manymu, jau pusantrų metų kariauja prieš savo šalies gyventojus. Galimo Ukrainos karo su Rusija perspektyvas S. Naryškinas įvertino taip: „Bet kuris sveikai mąstantis žmogus supras: jei kokia nors valstybė, turinti 40 mln. gyventojų, žlugusią ekonomiką, pakrikusią kariuomenę, korumpuotą vadovybę, valstybė, atsidūrusi pačioje giliausioje socialinėje – politinėje krizėje, sumanys kariauti prieš Rusiją, tai gali trukti tris, keturias, daugiausia penkias dienas“.
Dūmos pirmininkas paragino Prancūzijos parlamentarus „plėtoti politinį dialogą tarp Rusijos ir Prancūzijos ir taip padėti „Normandijos ketverto“ lyderiams padaryti viską, kad Ukrainoje įsivyrautų taika“.
Vizitas sukėlė skandalą Prancūzijos valdžioje, kuri bandė atkalbėti savo parlamentarus nuo tokio žingsnio. Senato pirmininkui Gerardui Larche pavyko atkalbėti nuo kelionės du senatorius – liberalus. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui Claude Bartolone nepavyko sugėdinti dešimties deputatų, iš kurių devyni – Sarkozy respublikonai. Ką jis galėjo padaryti, tai tik uždraudė jiems kalbėti Nacionalinės Asamblėjos vardu ir panaudoti kelionei biudžetinius pinigus.
Suprantama, Ukrainos valdžia taip pat jautriai reagavo į tokį įžūlų Prancūzijos parlamentarų žingsnį. Jie buvo įspėti, kad po kelionės į Krymą kelias į Ukrainą jiems bus uždarytas.
Siekia išnaudoti antimusulmoniškas prancūzų nuotaikas
Tiek Le Pen, tiek Sarkozy žaidžia populistiniais pažadais ekonomikoje ir šovinistiniais prancūzų tautos jausmais.
2012 metų prezidento rinkimuose N. Sarkozy labai nežymiai pralaimėjęs socialistui François Hollande, 48.36% prieš 51.64% (pirmame ture F. Hollande gavo 28.63%, N. Sarkozy – 27.18%, M. Le Pen – 17.90%) yra realus kandidatas į prezidentus.
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, ekonominė šalies stagnacija sudaro palankią dirvą augti N. Sarkozy reitingams ir laimėti jam 2017 m. prezidento rinkimus.
Panašu, kad N. Sarkozy nutarė patraukti į savo pusę nepatenkintuosius musulmonų reikalavimais laikytis lygių teisių šalyje, dėl suprantamos priežasties antisemitiškai nusiteikusius rinkėjus palikdamas M. Le Pen globai.
Liepos 9 d. jis pasirašė peticiją, kurioje kritikuojamas pasiūlymas tuščias nenaudojamas bažnyčias paversti mečetėmis. Kaip rodo apklausa, daugiau nei du trečdaliai Prancūzijos žmonių prieštarauja šiai idėjai. Daugiausiai jie susirūpinę istorinio architektūrinio landšafto pasikeitimu.
Prancūzijoje yra 40 000 bažnyčių maždaug keturiems milijonams praktikuojančių katalikų. O daugiau nei penkiems milijonams musulmonų šiuo metu yra maždaug 2500 mečetės (dar 300 šiuo metu yra statomos).
Dalil Boubakeur, Didžiosios mečetės Paryžiuje rektorius, pasisakęs už galimybę musulmonams pasinaudoti nenaudojamomis bažnyčiomis, per radijo stotį „Europa 1“ sakė, kad nors klausimas labai subtilus, bet „tai tas pats Dievas, apeigos yra panašios, broliškos, ir musulmonai bei krikščionys gali egzistuoti ir gyventi kartu“.
Š.m. balandį Thierry Mandon, integracijos ministras (socialistas), sakė, kad „padorių“ vietų musulmonams melstis trūkumas iš dalies kaltas dėl to, kad kai kurie tikintieji kreipiasi į radikalųjį islamą. „Kuo daugiau leisite Prancūzijos musulmonams melstis rūsiuose ir garažuose, tuo labiau atspindėsite diskriminaciją, kuri yra pykčio ir radikalizmo dirva“, – sakė jis per TV kanalą „iTele“.
Užstojo musulmonus ir Prancūzijos vyskupų konferencija. „Musulmonai turėtų, kaip ir krikščionys bei žydai, turėti galimybę praktikuoti savo religiją“, – per radijo stotį „Europa 1“ sakė jos atstovas spaudai.
Sarkozy ginklanešių kelionė į Putino persekiojamų krymo totorių Krymą, kai šie autochtonai vienareikšmiškai protestuoja prieš rusišką pusiasalio okupaciją – gali būti to paties antiislamiško rinkiminio Prancūzijoje plano dalis. Galima neabejoti, kad tiems ginklanešiams bus pateikta „tikrųjų krymo totorių nuomonė“.
Liūdnas vaizdas Vakarų Europoje
„Doveryai no proveryai" (trust, but verify, доверяй, но проверяй), rusiškai ištarė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, komentuodamas kažkada savo poziciją derybose su Sovietų Sąjunga dėl ginklavimosi varžybų tempo mažinimo.
Neseniai sužinojome iš Wikileaks ir kitų šaltinių, kad JAV specialiosios tarnybos vykdė Prancūzijos prezidentų Jacques Chirac, Nicola Sarkozy and François Hollande slaptus pasiklausymus. Prieš tai – Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Kilo tik nedidelis triukšmas tarp sąjungininkų.
O ką čia paprieštarausi, kai Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis nuėjo tiesiogine prasme tarnauti Kremliui, kai Italijos tik ką visagalis ministras pirmininkas Silvio Berluskonis neseniai pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam pasiūlė gerą išlaikymą Rusijoje.
Banalu priminti vienintėlį Lietuvos saugumo garanto veiksnį – JAV.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.
2015.07.24; 05:08
