Lietuvos vardo tūkstantmetis – labai reikšmingas įvykis mūsų istorijoje. Šią sukaktį šventėme visus 2009 metus su straipsniais, minėjimais, prakalbomis. Todėl keista, kad gal tik vienas iš tūkstančio lietuvių galėtų dabar pasakyti, kas prieš tūkstantį metų įvyko Lietuvos žemėje.
Vokiečių žemėje lotynų kalba Kvedlingio kronikoje paminėtas pirmasis lietuvis karalius ir pirmasis Lietuvos šventasis 1009 metais! Būtent šie žmonės davė pradžią mūsų istorijai. Nuostabu! Tad kodėl lietuviai nežino šio karaliaus ir šio šventojo vardų? Paklauskite bet kurio lietuvio, kas buvo pirmasis Lietuvos karalius ir gausite atsakymą: Mindaugas 1250 metais. Kas buvo Lietuvos pirmasis šventasis? Turbūt atsakys: Kazimieras 1684 metais. Abu atsakymai neteisingi ir šimtmečius pavėlavę.
Aš ir pats tik neseniai sužinojau apie prieš tūkstantį metų įvykusią nuostabią istoriją. Jaučiuosi kaip antropologas, atradęs senosios kultūros pamirštus pradmenis. Tačiau ar mūsų krikščionybės tikroji istorija buvo tik pamiršta, ar sąmoningai nuslėpta ir suklastota? Svetimtaučiai jau tuo metu pripažino Lietuvos karalių Netimerą ir misionierių – krikštytoją ir kankinį Šv. Brunoną, kodėl lietuviai juos pamiršo?
Tautinė, kolektyvinė atmintis mus visus stipriai veikia. Šv. Patrikas nebuvo airių kilmės, jis kilęs iš dabartinės Prancūzijos. Vis dėlto jo tapatybė dabar taip glaudžiai yra susieta su airių kultūra, kad Amerikoje peršamas populiarus šūkis – “Šv. Patriko dieną visi tampa airiais!” Paminėk Šv. Petrą ir Paulių, ir visi pagalvoja apie Romą, kur šie apaštalai mirė ir yra palaidoti, o ne apie Izraelį, kur jie užaugo. Paminėk 1492 metus, ir visi prisimins Kristupą Kolumbą. Tik lietuviai taip atskyrė įvykį ir žmones, kurie tame įvykyje dalyvavo.
Deja, ne lietuviai savo istoriją rašė. Vakarų kultūra ir raštas pavėluotai pasiekė lietuvių tautą. Jos istorija buvo rašoma gudų kalba, po to lenkiškai, tada vėl rusiškai ir tik XIX amžiuje – lietuviškai. Mūsų slavai kaimynai kaip tik nenorėjo pabrėžti lietuvių tautos senų, katalikiškų šaknų, kad krikštą atnešė vokietis “geradarys” Bonifacium kartu su draugais.
Kai kalbu su lenkų tautybės pažįstamais, mane stebina jų pasididžiavimas, kad lenkai atnešė krikščionybę lietuviams. Ilgiau pasikalbi ir išryškėja jų gilus įsitikinimas, kad lietuviai dar tebėra pagonys, o lietuvių kalba – “pagonių kalba”. Dar ne taip seniai Punsko ir Seinų krašte lenkų klierikai reikalavo, kad visi sakramentai būtų priimami tik lenkų kalba, ne lietuvių. Jei lietuviai dar pagonys, kodėl lenkai skelbėsi jų krikštytojais?
Deja, iš istorijos matome, kad lenkai dažnai naudojosi katalikybe, siekdami plėsti savo politinę ir kultūrinę įtaką į Lietuvą ir slaviškus rytus. O lenkų krikštas įvyko 992 metais, tik aštuoneriais metais prieš lietuvių. Jų pirmas princas, niekados nekarūnuotas, Miestyko, buvo vienmetis su vokiečių pripažintu Lietuvos karaliumi Netimeru. Pasirodo, Lietuvos valstybinės ir krikščioniškos šalnys neatsilieka nuo kaimynų lenkų. Vėliau, kai lenkų istorikai ir sulenkėję didikai rašė istoriją, šie faktai nebuvo minimi. Šv. Brunonas buvo išstumtas už Lietuvos ribų, kažkur ten su Šv. Adalbertu, ir maždaug sutapatintas su vokišku veržimusi į rytus.
“Lietuvos vardo tūkstantmetis!” – skanduojama Lietuvoje, kaip anksčiau “Šlovė TSKP!”. Deja, išeivijoje mes kartojome tą patį, jų įpirštą šūkį. Ar nebūtų buvę tiksliau švęsti Lietuvos Karalystės ir Krikščionybės tūkstantmetį!? Dabartiniai valstybės valdovai vengia žodžių “Kristus” ir “krikščionybė”. Jie bėga nuo krikšto, kaip velnias nuo šventinto vandens. Tarybiniais laikais komjaunimo auklėtiniai nebuvo pakrikštyti. Jiems buvo suteiktas vardas valstybinėje ceremonijoje. Jie pasigrobė politinę galią nekrikščioniškomis priemonėmis, kyšiais ir melu. Tokie nestatys paminklo Dievo tarnams, valstybės ir krikščionybės steigėjams Lietuvoje – Netimerui ir Brunonui Bonifacijui.
Įdomu, jog niekas neneigia šio įvykio tikrovės. Istoriniai faktai reikalauja, kad šie valstybės ir krikščionybės pradininkai būtų tinkamai įamžinti – paminklu sostinėje. Gal nereikės laukti iki 2109 metų?
Nuotraukoje: M.A. Palonio freska Pažaislyje „Kunigaikščio Netimero krikštas 1009 metais”
“Draugas” (2010 01 27)
2010.02.20
