Seimo kontrolierių įstaigoje vasario 4-ąją įvyko pasitarimas dėl suimtųjų ir įtariamųjų teisės susitikti su gynėju realizavimo, kuriame Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto kvietimu dalyvavo Lietuvos advokatūros, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento atstovai.
Lietuvos advokatūra kartu su nevyriausybinėmis žmogaus teisių organizacijomis siekia, jog būtų panaikinti papildomi ribojimai gynėjo susitikimams su sulaikytais asmenimis, atsiradę su 2014 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento vadovo patvirtintu įsakymu.
Lietuvos advokatūros atstovai diskusijoje paminėjo, kad advokatūra betarpiškai pajuto problemą, nepatenkinti advokatai kreipėsi į advokatūrą, grasino pradėti administracines teisenas – amortizuoti situaciją buvo organizuoti operatyvūs pasitarimai bei įvyko Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir Kalėjimų departamento vadovų susitikimai, po ko buvo rastas kompromisinis sprendimo variantas, kuris kilusią problemą sumažino, bet visiškai nepašalino:
„Nepasitenkinimo ugnis užgesinta, ir tikrai visiems dėkoju už bendradarbiavimą, bet pats teisės aktas liko. Mūsų kompromisinio susitarimo pagrindu, tiesa, taikomas kiek kitaip. Bet, praėjus kuriam laikui, manau, pagal visus teisėkūros principus, toks teisės aktas, kuris kelia bėdų, nebeturėtų likti“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Pasitarime dalyvavę Kalėjimų departamento atstovai atkreipė dėmesį, jog jie privalo vykdyti Generalinės prokuratūros pavedimus užtikrinti tvarką ir atitinkamą režimą laisvės atėmimo vietose – suimtieji/ įtariamieji negali turėti draudžiamų daiktų, naudotis mobiliaisiais telefonais ir pan., t. y. jie turi būti izoliuoti nuo išorinio pasaulio.
Generalinės prokuratūros prokurorai susitikimo dalyviams akcentavo, kad įvesto reguliavimo tikslas – susižinojimo įtvirtinimas. Jis prokurorams reikalingas tam, kad būtų galima operatyviai taikyti nušalinimo institutą, t. y. nedelsiant identifikuoti atvejus, kai gynėjas neturi teisės atstovauti konkrečiam ginamajam ir tai matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų.
Be to, prokurorai nurodė atvejus dėl neteisėtų gynybos priemonių naudojimo, viena kurių įvardino advokatų lankymąsi laisvės atėmimo vietose neturint konkrečių ginamųjų. Taip pat kalbėta apie „advokato“ ir „gynėjo“ sąvokų tapatumą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose bei jų vertimo adekvatumą.
Advokatų tarybos pirmininkas Generalinės prokuratūros prokurorams replikavo kontrargumentais, kuriuos palaikė ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, šios institucijos teisininkai. Pirmiausia pastebėta, jog nuo to laiko, kai Advokatų taryba ir jos pirmininkas aktyviai įsitraukė į atsiradusios problemos sprendimą, nebuvo gauta nė vieno oficialaus pranešimo apie advokatų bandymą susitikti su ne savo ginamuoju. Antra, pasitaiko, jog ir prokurorai bei tyrėjai pažeidžia demokratinius žmogaus teises saugančius principus ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl gynėjo dalyvavimas pirmosiomis sulaikymo valandomis yra reikšminga tolesnės gynybinės strategijos dalis.
„Prokuroras ar tyrėjas yra viena rungtyniaujančių šalių, todėl pati teikdama gynėjo ir sulaikytųjų susitikimo leidimus, gali įgyti procesinį pranašumą“, – susitikime kalbėjo Ignas Vėgėlė. Pasak Advokatų tarybos pirmininko, generalinio prokuroro išplatintas aplinkraštis sukuria perteklinius reikalavimus dėl gynėjo įsijungimo į procesą – tiek pagal tarptautines direktyvas ir konvencijas, tiek nacionaliniuose įstatymuose gynėjas procese atsiranda sulaikytojo (įtariamojo)/ suimtojo valia, o ne tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūną pasiekia duomenys apie tokią jo pareikštą valią ar juo labiau – prokuroro ar tyrėjo leidimu.
Diskusijos įkarštyje nuskambėjo mintis, jog neretai procesiniai veiksmai atliekami artėjant savaitgaliui, kas galimai dirbtinai sukuria prielaidas nepaisyti įtariamų asmenų valios dėl jų pasirinktų gynėjų, o siekiant lygiateisiškumo ir prokurorai galėtų informuoti advokatus apie tuos ikiteisminio tyrimo momentus, kurie sudaro prielaidas nušalinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančią procesinę figūrą.
Visų susitikime dalyvavusių institucijų atstovai sutiko su Seimo kontrolierių įstaigos ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto akcentu, jog sulaikyto ar suimto asmens (jo giminaičių) valia dėl gynėjo pasirinkimo yra lemiamas žmogaus teises užtikrinančio proceso veiksnys, jam nereikalingi papildomi patvirtinimai.
Apsikeitę argumentais ir išklausę Seimo kontrolieriaus patarimus pasitarime dalyvavę suinteresuotų institucijų atstovai sutarė, kad klausimą iš poįstatyminio reguliavimo reikia perkelti į įstatyminę bazę randant tiek gynyba, tiek tvarka laisvės atėmimo vietose suinteresuotas šalis tenkinančias formuluotes.
„Konstitucinio Teismo jurisprudencija aiškiai nurodo, kad gynėjo dalyvavimas procese turi būti realus, o ne fiktyvus. Teisė į teisingą teismą apima teisę susitikti su savo pasirinktu advokatu“, – dėkodamas už susitikimui rastą laiką sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.
Jis pasiūlė, kad Teisingumo ministerija imtųsi aktyviai spręsti gynėjų ir sulaikytųjų susitikimo laisvės atėmimo vietose klausimą, visų pirma, iš teisės aktų pašalinant dviprasmybes dėl diskusiją sukėlusio žinybinio akto subjekto tinkamumo bei užtikrinant žmogaus teisių apsaugą ikiteisminiame tyrime įstatymo lygiu.
Informacijos šaltinis – www.advoco.lt
2015.02.05; 01:18
