Rinkimų agitacija pradėta gėlėmis

Kad pa­ger­bia­mos mo­te­rys (dar ge­riau rim­tos mo­ti­nos), įtei­kiant joms gė­lių, ne­smerk­ti­na. Dar ge­riau bū­tų, jei pa­svei­kin­tų jas ne tik ko­vo 8-ąją, bet ir per Mo­ti­nos die­ną. Ta­čiau Ma­ri­jam­po­lės cen­tri­nė­je aikš­tė­je ir gat­vė­se gė­les tei­kė jau­nuo­liai, ry­šin­tys rau­do­nus ša­li­kus, o tai reiškė, kad jas tei­kia jau­nie­ji soc­de­mai. Šią va­di­na­mą­ją tarp­tau­ti­nę šven­tę jiems įdie­gė Lie­tu­vo­je „švie­saus“ ko­mu­niz­mo kū­rė­jai (dau­ge­liui tarp­tau­ti­nė to­ly­gi ta­ry­bi­nei). Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad mū­sų soc­de­mai yra ko­mu­nis­tų par­ti­jos tra­di­ci­jų pe­rė­mė­jai. Lie­tu­vo­je ko­mu­nis­tų par­ti­ja ne­bu­vo iš­for­muo­ta, to­dėl Lie­tu­vos soc­de­mai daug kuo ski­ria­si nuo Eu­ro­pi­nių soc­de­mų.

Kai ku­rios šven­tės at­ke­lia­vo iš Rytų (mo­te­rų, vy­rų, ge­gu­žės 1-oji, lap­kri­čio 7-oji. Jos Ru­si­jo­je šven­čia­mos ir da­bar, gal tik kuk­liau), kai ku­rios – iš Va­ka­rų (Va­len­ti­nas).

La­bai grau­du, kad kai kas la­bai il­gi­si „ge­rų“ ta­ry­bi­nių lai­kų. Tai liu­di­ja par­duo­tu­vių len­ty­no­se „ta­ry­bi­nės deš­re­lės“, „ta­ry­bi­nė deg­ti­nė“, tūks­tan­čiais štam­puo­ti le­ni­nai, sta­li­nai, ko­lū­kie­čiai, ka­riai. Šios skulp­tū­ros, ge­riau­siu at­ve­ju, kaip ir ki­ti so­vie­ti­niai sim­bo­liai, tu­rė­tų ke­liau­ti į Grū­to par­ką.

Trum­pa kai ku­rių pi­lie­čių at­min­tis, jie jau pa­mir­šo de­fi­ci­to lai­kus. Gai­la, kad net kai ku­rie trem­ti­niai pri­mir­šo Si­bi­ro šal­tį ir ba­dą. Mes tu­ri­me gra­žių šven­čių: Mo­ti­nos die­ną, Tė­vo die­ną, Va­sa­rio 16-ąją, Ko­vo 11-ąją, Šv. Ve­ly­kas ir Šv. Ka­lė­das. Greit švę­si­me Žal­gi­rio mū­šio per­ga­lę, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mą. Lin­kiu vi­sų šių ge­rų tra­di­cinių lie­tu­viš­kų šven­čių vi­siems.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„XXI amžius“, Nr. 37

2010.05.22