Teko skaityti, kaip viena rumunų gamykla buvo pasišovusi gaminti patefonus. Buvo jau pagaminusi ir bandomuosius pavyzdžius. Juos įvairiais būdais bandė: pylė į juos serbentų uogienę, rūkė drauge su dešromis rūkykloje, mėtė nuo gamyklos stogo… Visus bandymus patefonai atlaikė. Bandymų protokolus projekto autoriai pristatė gamyklos kolektyvui, kuriam neva pritarus, pradėjo gamybą. Gamyba vyko sklandžiai, produkcija buvo talpinama į gatavos produkcijos sandėlius. Tačiau nevyko prekyba, nes patefonai, nors buvo atlaikę visokius bandymus, turėjo vieną „menką“ trūkumą – neveikė.
Algimantas Zolubas
Kažkas panašaus vyksta su numatoma statyti Vilniuje buitinių atliekų deginimo gamykla. Tik čia padėtis prastesnė – nei gyvo gamyklos modelio, nei veikiančių analogų siūlomai gamyklai pasaulyje nėra, ką viešai pripažino būsimos gamyklos vadovas ir poveikio aplinkai tyrėja. Tačiau gamyklos poveikio aplinkai ataskaita, kurią teikia „Cowi Baltic“ bendrovė bei būsimos gamyklos vadovo piešiamas vaizdelis prilygsta gražiam velykiniam margučiui. Trumpai tariant, jau kelintą kartą buitinių atliekų deginimo gamyklos nuzulintą plokštelę bandoma paleisti, nors vilniečiai tam kategoriškai priešinasi. O šio projekto patronas yra vilniečių kišenes gabiai tuštinanti Andriaus Janukonio vadovaujama UAB „Rubicon group“ (čia pavadinta Rubikono patefonu).
Vilniečiai tebejaučia anuometinio mero A. Zuoko ir paminėto A. Janukonio proteguotą šilumos tinklų išnuomavimą prancūzų „Dalkijai“, įsteigusiai bendrovę „Vilniaus energija“, „naudą“. Sandoris A.Janukonio verslui gyventojų sąskaita naudą neša iki šiol. „Rubicon group“ šiuo metu gauna savo dalį praktiškai iš visų „Vilniaus energijos“ investicinių sandorių.
„Gerais darbais“ pagarsėjęs, Rubikono abonentu vadintas, buvęs Vilniaus meras ir UAB „Rubicon group“ vadovas A. Janukonis per statybų verslo plėtotę Vilniaus centre, pavertė sostinę ankštu skruzdėlynu. Ankšta transportui, ankšta pėstiesiems, neliko želdinių, skverelių, centre jau trūksta oro. Pasigirdo, kad ir dabartinis Vilniaus meras rodo palankumą Rubikono patefono plokštelėms (konkrečiai – atliekų deginimo gamyklos statybai, kuri švaraus oro trūkumą kompensuotų nuodingais dūmais). Jei iš rumuniško patefono gamybos žalą patyrė tik nesumanus verslininkas, už Rbikono patefono muziką gyventojai priverstinai moka pinigais, sveikata.
Ekonominio sunkmečio akivaizdoje statybos kiek aprimo, tačiau vis dar bandoma paleisti Rubikono patefono plokštelę, deja, pavojingesnę už jau patuštinusią miesto iždą Gugenheiminę.
Metas sukrusti vilniečiams tiek centre, tiek miegamuosiuose rajonuose, nes verslo rykliai tikrai nepriglaus jų pakvėpuoti drauge grynu oru savo prabangiose užmiesčio vilose, egzotiškuose pasaulio kurortuose.
