Ukrainos jėgos atstovai tvirtina, kad jei ne Maidanas, tai nepriklausomos Ukrainos jau nebūtų
Slapta Rusijos FSB specialioji operacija „Monolitas“ turėjo Ukrainą paversti Rusijos provincija. O šimtai tūkstančių nepatenkintųjų būtų gavę visus šansus pakliūti į konclagerį. Faktai rodo, kad Rusija daugiau kaip dešimt metų rengėsi užgrobti Ukrainą, sakoma TSN.Tižden siužete.
Kai žiūri į Kremlių, Raudonąją aikštę ir mauzoliejų, kai matai Stalino kapą, pajunti lėtą imperijos alsavimą.
Ten, už tų sienų ir apsaugininkų, Vladimiro Putino kabinete – tik keletas knygų.
Tai žurnalo Newsweek tyrimas. Žurnalas ilgai ir po kruopelytę rinko informaciją apie Putino biblioteką, kad nors šiek tiek suprastų jo planus. Iš žurnalistų aptiktų kelių knygų mums įdomi tik viena – „Trečioji imperija. Rusija, kuri turi būti“, fantastiškas 2054 metų istorijos vadovėlis. Knyga išleista 2006 metais, jos autorius Michailas Jurjevas smulkiai aprašė vadinamosios Donecko–Juodosios jūros respublikos sukūrimą. Kad ją apgintų, ten įžengė 80 tūkstančių Rusijos armijos karių kontingentas. Jau paskui autorius aprašo, kaip Rusijos armija užgrobė visą Europos žemyną ir Grenlandiją ir smogė branduolinį smūgį Britanijai.
„Jau 2007 metais pradėtas operatyvinis Ukrainos teritorijos įrengimas – kraunami ginklai ir sprogmenys“, – patikslina karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius.
„Pirmuosius FSB grupių sulaikymus SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) registruoja nuo 2008 metų“, – pabrėžia Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentinas Nalivaičenka.
„Manyta, kad du laivynai gali susidurti“, – pabrėžia buvęs Ukrainos Užsienio žvalgybos valdybos pirmininkas Nikolajus Malomužas.
Karas galėjo prasidėti dar 2003 metų rudenį. Tada Krasnodaro krašto gubernatorius neva tai staiga ir savarankiškai nusprendė supilti specialų pylimą iki Tuzlos salos Ukrainoje. Rusai neoficialiai laikė salą sava teritorija nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pabaigos. Mažai kas žino, kad tam neva tai ekologiniam projektui rusai permetė karinę techniką per pusę šalies, iš tolimosios Šiaurės.
O Tamanės pusiasalyje komandos laukė galinga kovinė grupuotė. Iki kovinių veiksmų pradžios buvo skaičiuojamos valandos. Bet per 102 metrus nuo Ukrainos sienos pylimas apmirė. Nes Ukrainos vadovybė iškėlė Maskvai ultimatumą.
„Ji pasiūlė Putinui tris variantus: kad artilerija sunaikins užtvanką, arba šaudys į visą grupuotę, stovinčią per 25 kilometrus nuo Tuzlos, arba suduos visapusišką smūgį visai kariuomenei Tamanės pusiasalyje. Tai aplenkė piliečius, niekas to nežino“, – sako karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius.
Prieš 12 metų Rusijos politikai apmirimą Kerčės sąsiauryje įvertino kaip laikiną pralaimėjimą.
„Nagi užmiršk tą Tuzlą, velniop! Aš jau užmiršau, o jūs vis dar kankinatės. Mes griežto scenarijaus šalininkai“, – 2003 metų gruodį pareiškė rusų politikas Vladimiras Žirinovskis.
Kokį griežtą scenarijų tada rengė Rusija? 2003 metais Žirinovskis prasitarė, kad planuojama į Ukrainos prezidento pareigas paskirti absoliučiai valdomą asmenybę. Įpėdinį surado Donecke.
„Brangūs tėvynainiai, ačiū jums, kad jūs atėjote į rinkimus ir balsavote už būsimąjį prezidentą. Už mane. Nereikia sakyti „už mane“?“ – pareiškė tada Viktoras Janukovičius.
2004 metų Maidanas išgąsdino Putiną ir privertė koreguoti planus. 2005 metais Maskva pirmą kartą išbando rusų kalbos ir federalizacijos gynimo retoriką. Ir pradedamas formuoti neregėtas agentūrinis tinklas, kuris turėjo apraizgyti visus Ukrainos visuomenės sluoksnius. Lygiagrečiai Ukrainos rytuose rengiami diversantai ir slaptavietės su ginklais, pinigais ir ryšių priemonėmis.
2008 metais buvo dar kartą pamėginta įtraukti Ukrainą į karinę priešpriešą – per Rusijos ir Gruzijos karą.
„Manyta, kad du laivynai gali susidurti. Kai Juodosios jūros laivynas plaukė į Gruziją, manyta, kad galima įtraukti mūsų jėgas. Ir tai būtų taškas, kuris privestų prie rimto susidūrimo. Bet po išsamių konsultacijų mes pasisakėme už situacijos sureguliavimą tarptautiniais formatais ir nepradėti karinės konfrontacijos, nes tai būtų didelio karo pradžia“, – sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pirmininkas Nikolajus Malomužas.
Visa tai buvo slepiama nuo plačiosios visuomenės. Bet Rusijos televizija be paliovos rengė rusus imperijos plėtimui. Rusiškojo fašizmo ideologas Aleksandras Duginas interviu jau 2009 metais kalba apie būtinybę perskirti Ukrainą palei Dnieprą.
SBU pirmininkas Valentinas Nalivaičenka sako, kad be jėgos struktūrų vadovų, turinčių Rusijos pilietybę, dirbo ir iki šiol dar dirba tūkstančiai Ukrainos išdavikų visuose valdžios vertikalės lygmenyse teisėsaugos institucijose, versle ir švietimo sistemoje. Tas išdavikų tinklas turėjo visiems laikams ukrainiečius paversti mažarusiais.
„Turime aiškių specialiosios operacijos įrodymų. Ji vadinosi „Monolitas“. Aiškus tos operacijos tikslas, joje dalyvavo ir Janukovičius, ir kiti vadovai, jiems klausimo kaina – valdžia iki 2020 metų. Atsiskaitydavo ir sritimis, ir Krymu, ir ekonominiais aktyvais, ir mūsų gelmėmis“, – sako Nalivaičenka.
Specialioji operacija „Monolitas“ numatė ir karinį scenarijų. Nepaklusnumo akcijas per prezidento rinkimus 2015 metais Rusija rengėsi nuslopinti, panaudodama savus padalinius ir kontroliuojamų jėgos struktūrų karius. Buvo rengiamasi Ukrainą paversti didžiuliu konclageriu.
„Tai būtų buvusi autoritarinė, fašistinė šalis. Nes kitos išeities nebūtų. Šimtai tūkstančių žmonių būtų suimta, perduota teismui. Gal dešimtys tūkstančių nužudyta. Tai būtų suirutė. Tokiomis aplinkybėmis tai būtų policinė, bet fašistinė valstybė“, – sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pirmininkas Nikolajus Malomužas.
Ir pas mus, ir už vandenyno pažymima, kad ekonominė krizė Ukrainą būtų ištikusi nepriklausomai nuo valdžios pasikeitimo.
„Turiu pažymėti, Ukrainoje vis tiek būtų ekonominė krizė, net jeigu Rusija nebūtų įsibrovusi į Ukrainą. Nėra net tokio klausimo. Janukovičius paliko šalį siaubingos būklės“, – konstatuoja Makkeino instituto (JAV) vyresnysis direktorius Deividas Krameris.
Rusija, kuri planavo užgrobti Ukrainą be mūšio, dar kartą priversta koreguoti savo planus. Bet atsisakyti Ukrainos neketina.
Nuotraukose: Ukrainos slaptosios tarnybos SBU vadovas Valentinas Nalivaičenka ir SBU emblema.
Informacijos šaltinis: Unian.net
2015.02.24; 18:18
