Šaltojo karo metais, kai Kanados Karališkoji žandarmerija (GRC) nusivarė nuo kojų, ieškodama savo gretose numanomo KGB „kurmio“, valstybės išdavyste buvo įtariami dešimtys Kanados valdininkų, praneša La Presse.
Leidinio žinion pakliuvę dokumentai rodo, kad per operaciją „Pūkiniai patalai“ (Feather Bed), trukusią nuo 1950 metų pradžios iki aštuntojo dešimtmečio, įtariamaisiais tapo net labiausiai gerbiami Kanados diplomatijos atstovai. Ir nors nėra jokių patvirtinimų, kad per operaciją pavyko aptikti bent vieną tarybinį šnipą, operacijos detalės dešimtmečius buvo įslaptintos.
1968 metų liepą GRC paprašė šalių – Kanados sąjungininkių žvalgybos tarnybų patikrinti savo dosjė informaciją apie 68 bendradarbius – daugiausia veikiančius ar buvusius diplomatus. Tas faktas, kad daugiausia buvo akcentuojami URM bendradarbiai, rodo, jog GRC tikėjosi iš SSSR bandymų infiltruotis į svarbiausias šaltojo karo laikų įstaigas – diplomatines žinybas, sakoma straipsnyje.
Ypatingą specialiųjų tarnybų dėmesį patraukė Kanados diplomatas George‘as Ignatjeffas, kurio genealogija atsekama dosjė iki jo šaknų carinėje Rusijoje. Byloje taip pat minimas jo sūnus , Toronto universiteto auklėtinis, užsiiminėjęs konferencijų apie tarptautinius santykius organizavimu. Ir vis dėlto GRC priėjo išvadą, kad „niekas neduoda pagrindo abejoti jų lojalumu Kanadai“, cituoja dosjė leidinys.
Operacija „Pūkiniai patalai“ nuslinko į antrą planą aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai GRC sutelkė dėmesį į naujas realijas – separatistinį judėjimą Kvebeke ir tarptautinį terorizmą. 1980-aisiais policija pareiškė, kad netikslinga spausdinti duomenis apie operaciją, nes tai gali sukelti nepagrįstus įtarimus bei šmeižtą.
Nors ir keista, vėliau tapo žinoma, kad algą iš sovietų gaudavo vienas iš GRC narių – seržantas Gil Brunet, priduria leidinys.
Nuotraukoje: Kanados specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Šaltinis: La Presse
2012.03.26
