Santūrus optimizmas


Print

Lietuvoje visada buvo daug žmonių, kurie vykdė svetimųjų primestą politiką. Vykdė vien todėl, kad tai daryti kur kas lengviau ir paprasčiau nei kurti savąją.

Savosios politikos nepripažįstanti lietuvių grupė ne tik uoliai tarnavo svetimiesiems. Ji visąlaik slopino, menkino lietuvius, kurie bandydavo įgyvendinti lietuviškąją politiką.

Lietuviškąją politiką kuriančius lietuvius svetimųjų interesų gynėjai laikė savo asmeniniais priešais. Svetimųjų interesų puoselėtųjų gretos Lietuvoje visuomet būdavo gausios, o lietuviškuosius interesus ginančiųjų būriai skaitlingumu nepasižymėdavo…

Šią mintį savo istoriniuose – filosofiniuose romanuose analizavo Anapilin prieš pat šv. Velykas iškeliavęs rašytojas, eseistas Petras Dirgėla.

Jei esame brandi tauta, šie klausimai turėtų rūpėti mums visiems. Kodėl lietuviui dažnai nenaudinga rūpintis lietuviškais reikalais? Kokius namų darbus reikia atlikti, kad lietuviui būtų lengviau atsispirti svetimųjų primestai darbotvarkei?

XXX

Turime džiugių naujienų. Paskutinę vasario savaitę Europos Komisija (EK) nutarė kurti Europos Sąjungos (ES) valstybių energetinę sąjungą. Svarbiausias nutarties tikslas  – silpninti priklausomybę nuo Rusijos politinių intrigų bei mažinti milžiniškas energijos išteklių importo kainas.

Europietiškos vienybės šiuose reikaluose reikėjo seniai. Be tokios vienybės vargu ar ES galima vadinti pilnaverte sąjunga. Juk iki šiol ES narės su agresyvia, imperinių ambicijų neatsisakiusia Rusija tardavosi individualiai – kaip kuri išmanė. Todėl Kremlius sėkmingai griovė europietišką vienybę, iš pataikūnų reikalaudamas mažesnių kaštų, iš principingųjų – kelis kartus didesnių mokėjimų.

Iki šio EK nutarimo energetika buvo silpnoji ES vieta. Ištisus dešimtmečius europiečiai ženkliai permokėdavo Rusijai. Kur tai matyta, kur tai girdėta: ES elektros kainos 30 proc. didesnės nei Jungtinėse Valstijose, o dujų kainos didesnės už kainas Amerikoje beveik visu 100 proc !

Tad džiaukimės: artėja diena, kai Rusija nebegalės lojalumo nusipirkti mainais už mažesnes elektros ar dujų kainas. Visi mokėsime vienodai. Tiek matantys grėsmes iš Rytų, tiek jų nepastebintys

Tiesa, džiaukimės vis tik santūriai, nes nežinome, ar šis sumanymas bus įgyvendintas. Omenyje turint Kremliaus mokėjimą kurpti intrigas, šantažus bei diversijas, europietiška vienybė energetikos sektoriuje – dar tik svajonė.

XXX

Šiandien turime dar vieną viltingą žinią. Lietuvos Konstitucinis Teismas apgynė Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Lietuviškoji Temidė pareiškė, kad Suskystintų gamtinių dujų įstatymas neprieštarauja mūsų Konstitucijai.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šią bylą laiko išskirtine, nes, jo nuomone, bylą organizavo „Achema“, gaunanti naudą iš terminalo, bet nenorinti už tai mokėti. „Seimo nariai, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, A.Kubiliaus nuomone, buvo paprasčiausi „Achemos“ įrankiai.

Anot opozicijos lyderio, įgyvendinant SGD terminalo statybą buvo susiduriama su rimtomis kliūtimis, kurios dabar įveiktos.

„Mes, mūsų Vyriausybė, priėmėme politinį sprendimą, suplanavome ir pradėjome statyti terminalą. Taip pat įgyvendinome ir dujų sektoriaus pertvarką, kad terminalas galėtų veikti. Visą laiką turėjome gintis nuo „Gazpromo“ ir visokių vietinių skardžių. Galų gale apgynėme terminalą ir nuo dabartinės valdžios partijų, kurios kreipėsi į Konstitucinį Teismą“, – sakė A. Kubilius.

Ši byla buvo nagrinėjama pagal trijų pareiškėjų – Seimo narių grupės, Lietuvos apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus. Seimo narių grupę sudarė – Vytenis Andriukaitis, Birutė Vėsaitė ir kiti valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai.

Beje, ši parlamentarų grupė ginčijo ir įstatymo 11 straipsnio 1, 2, 3 dalių konstitucingumą. Šiomis nuostatomis įtvirtinta vadinamoji 25 proc. taisyklė, pagal kurią gamtinių dujų įmonės privalo įsigyti bent 25 procentus per SGD terminalą importuojamų dujų, neatsižvelgiant į tokio įsigijimo sąlygas ir ekonominį pagrįstumą.

Išsiverskime šiuos teisininkų terminus į lietuvių kalbą ir turėsime viltį: mažėja mirtino Lietuvos priešo „Gazpromo“ galimybė mus papirkinėti, bauginti ir šantažuoti.

XXX

Ar turime dar daugiau viltingų žinių? Artimiausiu metu Lietuvoje ims veikti užsienietiški „Lidl“ prekybos centrai. Jie turėtų sudaryti rimtą konkurenciją šiandien Lietuvoje be didesnės konkurencijos veikiantiems Lietuvos prekybos centrams. Vaizdžiai tariant, mūsų „maximos“ bus priverstos mažinti pagrindinių prekių kainas, nes užsienietiškoji „Lidl“ garsi būtent … savo mažomis kainomis.

Kad apsimoka pirkti maisto produktus „Lidl“ parduotuvėse, įsitikinau dar tuomet, kai gyvenau Danijos sostinėje Kopenhagoje. „Nori įsigyti pigesnių, bet kokybiškų prekių – skubėk į „Lidl“, o ne į kokią nors kitą parduotuvę“ – tokia taisykle vadovavosi nedidelė Kopenhagoje dirbančių lietuvių grupelė, kuriai priklausė ir šių eilučių autorius.

Tad jei iki šiol „Maxima“ savininkai nekreipė dėmesio į Konkurencijos tarybos rekomendacijas, o Konkurencijos taryba nenorėjo atidžiau pažvelgti į „Maxima“ kainų politiką, tai dabar sąžiningą konkurenciją skatinančias užduotis atliks užsienietiškoji „Lidl“.

XXX

Kokiomis dar gražiomis naujienomis galėtume pasidžiaugti sulaukę šv. Velykų?

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas paskelbė ne abstrakčią, ne paviršutinišką, o būtent išsamią ir konkrečią ataskaitą apie šiandien šaliai iškilusius pavojus. Nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja šį mėnesį VSD direktoriaus postą paliekantį Gediminą Griną, girdi, šis užsiėmė tik grėsmių konstatavimu, o prievolę jas šalinti – pamiršo, džiugu vien dėl to, kad viešoji VSD ataskaita atidesniam skaitytojui leidžia susidaryti išsamų vaizdą, kiek daug ir kokių rimtų pavojų bei negandų mūsų tyko.

Prieš keletą metų VSD konkrečių ataskaitų, kur būtų nurodytos Lietuvoje veikusių rusų šnipų bei įtartinų žurnalistų bei visuomenės veikėjų pavardės, dar nerengė.

XXX

Pasitikėjimo savo jėgomis suteikia ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Duodamas interviu žurnalui „Valstybė“ jis prisiminė Šveicarijos pavyzdį. Nors Šveicarija neturi tiesioginės sienos su Rusija, nors ji iš visų pusių apsupta taikiai ir civilizuotai nusiteikusių kaimynių, ji vis tiek skiria ypatingą dėmesį kariniams reikalams. „Visa Šveicarija yra kariuomenė. Tai sistema, leidžianti tikėtis didžiausio gynybinio visuomenės pajėgumo, nes valstybės gynyba suvokiama kaip būtinas piliečio įnašas. Net neįgalus asmuo, kuris negali tarnauti, turi mokėti tam tikrą mokestį, nes negali būti karys ir ginti valstybės, tai už jį darys kiti. Manau, kad tai geriausias pasiaukojančio požiūrio į savo valstybę pavyzdys“, – žurnalo „Valstybė“ redaktoriui Eduardui Eigirdui pasakojo kariuomenės vadas J.V.Žukas.

Jei savuoju saugumu taip rimtai rūpinasi saugia geopolitine padėtimi besidžiaugianti Šveicarija, tai mes, turintys labai blogų kaimynų, lietuviškosios kariuomenės pajėgumais turėtume būti susirūpinę kur kas rimčiau nei Šveicarija.

XXX

Vienuolio abitą dėvintis Brolis Pijus paskelbė puikų interviu „Lietuvos ryte“. Atsakinėdamas į Gintos Gaivenytės klausimus jis buvo tvirtas, principingas: „Jei pasirenku taikos kelią, privalau sustabdyti agresorių“.

Puiki Brolio Pijaus mintis: dėl Lietuvos saugumo atsakingi mes visi, Lietuvą privalu ginti bet kokiomis sąlygomis…

XXX

Optimizmo teikia ir portale delfi.lt paskelbta Aurimo Naivio publikacija, kurioje autorius teigia, jog pasakos apie baisią Rusijos Federacijos karinės mašinos galią turėtų ir likti pasakomis, nes turime pakankamai pajėgumų garbingai gintis bei apsiginti…

XXX

Tačiau būti tokiam optimistui kaip Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, – vis tik negalima. Duodamas interviu estiškiems leidiniams (tą publikaciją persispausdino ir kai kurie Lietuvos bei Latvijos leidiniai, įskaitant ir delfi.lt) Estijos vadovas tvirtino, esą Ukrainos scenarijus negalimas Estijoje, nes Estijoje … labai aukštas pragyvenimo lygis. Suprask, Kremlius neturi preteksto pulti Estijos, mat dauguma Estijos rusakalbių nenori gyventi taip skurdžiai, kaip dabar gyvena dauguma Rusijos gyventojų.

Pirma, Kremliaus diktatoriui nusispjauti į materialinius rusų norus. Jei Vladimirui Putinui rūpėtų eilinio ruso gerbūvis, nebūtų karinių intervencijų nei į Moldovos, nei į Gruzijos, nei į Ukrainos teritorijas.

Antra, Estijos prezidentas T.H.Ilvesas kažkodėl pamiršo, kad jo šalis visai neseniai buvo užpulta. Omenyje turiu Estijos slaptųjų tarnybų karininko Estono Kohvero pagrobimą. Nors tai – į Krymo okupaciją nepanašus užpuolimas, vis dėlto tai – užpuolimas. Estijos slaptosios tarnybos KaPo karininką Estoną Kohverą rusų agentai pagrobė Estijos teritorijoje. Estų karininkas iki šiol – Rusijos nelaisvėje.

XXX

Be to, optimistiškai į ateitį žvelgiantiems politikams derėtų išsamiau susipažinti su Lietuvos gynybos eksperto, atsargos majoro Daivio Petraičio tyrimu apie naująjį karinį Rusijos veidą. Gynybos ekspertas Daivis Petraitis nemano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tas dešimt dienų buvo kur nors pradingęs.

Kai mes visi spėliojome, gal V.Putinas serga, gal bijo perversmo, Rusijos prezidentas tikriausiai buvo labai užsiėmęs itin rimtais reikalais – stebėjo, kaip veikia Nacionalinis valstybės gynybos koordinavimo centras.

O tai reiškia, kad V.Putinas asmeniškai stebėjo, ar 2000-aisiais pradėta karinė reforma šalyje sėkmingai įgyvendinta ir ar Rusijos kariuomenė pajėgi be ypatingų pasiruošimų tuo pačiu metu pradėti du su puse karo.

Nežinome, kokias išvadas apie Rusijos kariuomenės pajėgumus padarė V.Putinas. Bet sprendžiant iš gynybos eksperto D.Petraičio pateikiamų duomenų, karinė reforma Rusijoje įgyvendinama labai seniai, kryptingai ir rimtai. Ne šiaip sau ankstesnysis Rusijos gynybos ministras civilis Anatolijus Serdiukovas per vieną darbo dieną atleido 142 tūkst. rusų puskarininkių, ne veltui per pastaruosius kelerius metus Rusijoje nusišovė 11-a armijos generolų.

Žodžiu, Rusija greičiausiai jau pajėgi įsivelti į du su puse karo arba bent jau artimiausiu metu bus pajėgi tai padaryti. O štai JAV kariniai pajėgumai – menkesni. Be rimtesnių pasiruošimų tuo pačiu metu amerikiečiai pajėgūs pradėti tik pusantro karo.

Štai tokia aritmetika. Ji leidžia mums būti tik santūriais optimistais.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2015.04.06; 18:12


Prisijunkite prie diskusijos