Aviacijos dimisijos generolas Filipas Bridlavas, dar neseniai vadovavęs NATO pajėgoms Europoje, slapta planavo apeiti JAV prezidento Barako Obamos nenorą didinti karinę paramą Ukrainai dėl Rusijos agresijos.
Tai paaiškėjo, kai portalas DC Leaks paskelbė asmeninius generolo laiškus iš privačios pašto dėžutės Gmail.
Kokia JAV prezidento Barako Obamos nuomonė dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, – žinome. Obama remia Ukrainos teritorinį vientisumą, smeria Rusijos agresiją, tačiau vis tik neleido tiekti Ukrainos vyriausybei ginklų. Kažkodėl baiminosi rimto kraujo praliejimo, įsivaizdavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gaus dingstį plėsti įsiveržimą į Ukrainą.
Tuo tarpu generolas Bridlavas kalbėdamas Kongrese kritikavo Obamos administracijos poziciją. Ši aplinkybė leido žurnalistams įžvelgti egzistuojant rimtą generolo ir prezidento konfliktą.
Paviešinti generolo laiškai byloja, kad ponas Filipas Bridlavas neapsiribojo vien kalbomis Kongrese. Pasirodo, jis dėjo milžiniškas pastangas, kad JAV vis tik imtųsi padėti Ukrainai rimtai ir konkrečiai. Suprantamas noras. Juk oficialusis Vašingtonas kadaise pažadėjo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, jei oficialusis Kijevas atsisakys atominės ginkluotės. Kijevas patikėjo Vašingtono garbės žodžiu, atominius ginklus atidavė, o dabar, Rusijai atplėšus Krymą ir įsiveržus Donbasą bei Luhanską, šį įsipareigojimą Baltieji Rūmai kažkodėl pamiršo.
Taigi generolas Bridlavas, pasirodo, kietas kariškis, vertas pagarbos. Šio generolo pozicija Lietuvai, mano supratimu, – labai svarbi, priimtina. Rusija supranta tik jėgos kalbą.
Žodžiu, generolui Bridlavui turime būti dėkingi už tai, kad nuo 2014-ųjų metų jis intensyviai ieškojo susitikimų su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu ir prašė patarimo, kaip padaryti Obamos administracijai įtaką užimant solidesnę, t.y. stipresnę, poziciją Rusijos atžvilgiu.
Beje, generolas stengėsi paveikti Amerikos administraciją net keliais kanalais. Sakykim, rašė mokslininkams ir dimisijos kariškiams, įskaitant buvusį NATO pajėgų vadą Veslį Klarką, prašydamas paremti jo poziciją dėl būtinybės tiekti rimtus ginklus Ukrainos vyriausybės kariuomenei, besikaunančiai su Rusijos remiamais separatistais.
Taip pat ieškojo paramos pas Harlaną Ulmaną (Harlan Ullman), analizių centro Atlantic Council vyresnįjį konsultantantą, pasakodamas apie savo bandymus užsitikrinti Pauelo paramą spaudžiant Obamą. Tiesa, vyresnysis konsultantas atsakė, kad „lengva nebus“. „Atsižvelgiant į tai, kad Obama liepė jums nepradėti karo, tai – sudėtinga, vargu ar įmanoma“, – rašė ekspertas Ulmanas generolui Bridlavui.
Bridlavas buvo „keturių žvaigždučių aviacijos generolas“. Jis – 17-as NATO pajėgų Europoje aukščiausiasis vadas, šias pareigas užėmęs nuo 2013 metų gegužės 10 dienos iki šių metų gegužės.
O kas ir kodėl įsilaužė į šio generolo elektroninio pašto dėžutę? Rusijos slaptųjų tarnybų remiami programišiai? Mokslininkas Filipas Karberis (Phillip Karber), reguliariai susirašinėjęs su Bridlavu, teikdamas generolui patarimus ir informaciją Ukrainos klausimais, patvirtino, kad į Bridlavo elektroninio pašto dėžutę buvo įsilaužta. Mokslininkas tvirtino, kad ir pats Bridlavas buvo prisipažinęs: į jo pašto dėžutę įsilaužta, apie incidentą jis iškart informavo Vyriausybę.
Tačiau viešai generolas nekomentavo įsilaužimo aplinkybių.
Prorusiška Europos spauda generolą Bridlavą vaizduoja kaip vadinamąjį „vanagą“, kuris reikalauja, kad NATO sąjungininkai atmestų visą žodinę diplomatiją ir imtųsi karingesnės pozicijos prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainoje. Kalbėdamas Kongrese 2016 metų vasarį, Bridlavas teigė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę JAV ir jų sąjungininkių Europoje egzistavimui.
Kai kurie į viešumą išplaukę laiškai – iškalbingi. Štai keletas pavyzdžių.
„Filai, ar mes negalime gauti pareiškimo apie pusiausvyros išlyginimą Rusijos naudojamos jėgos atžvilgiu? Kuo aš galiu padėti?“ – rašė dimisijos generolas Klarkas. Jis taip pat perdavė Bulgarijos prezidento nuogąstavimus, kad ir jo šalis gali tapti nauju Rusijos agresijos taikiniu.
Kituose laiškuose Klarkas perdavė Ukrainos prašymus tiekti konkrečių rūšių ginklus. Klarkas patarė ne tik suteikti Ukrainai radarų sistemas bei kitokius karinius įrenginius, bet ir pasiūlyti Kijevui pasamdyti Europos bei Amerikos ryšių su visuomene ir krizių valdymo kompanijas: „Jiems reikalingi teisingi instrumentai informaciniam karui“.
Iš paviešintų laiškų galima numanyti, jog Ukrainiečiai pasamdė Kolumbijos apygardoje keletą kompanijų lobizmui, o taip pat komunikacijos specialistų, kad paveiktų Amerikos valdininkus. 2015 metų birželį vyriausybė pasirašė kontraktą su APCO Worldwide, lobistais, turinčiais ryšių su aukšto rango demokratais ir respublikonais.
Elektroniniame laiške 2015 metų vasarą Bridlavas buvo informuotas, kad „Pakistanas slapta pasiūlė Ukrainai 500 paleidimo įrenginių TOW-II (kilnojamosios modifikacijos) ir 8000 raketų TOW-II, pridūręs, kad tuos ginklus gali pradėti tiekti mėnesio pabaigoje. „Bet Pakistanas netieks ginklų, jeigu JAV neduos sutikimo, maža to, Pakistanas net neprašys leidimo, jeigu nebus įsitikinęs sulauksiąs ppritarimo“.
Pastaruoju metu Bridlavas pasirodydavo naujienose, aiškindamas, kaip, jo nuomone, nedera kalbėtis su Rusijos vyriausybe sprendžiant Ukrainos konfliktą. „Manau, mums reikia pradėti reikšmingą dialogą, – sakė jis praėjusią savaitę, ir pakartojo, jog NATO turi būti stipri, kad būtų pusiausvyra su Rusijos karine jėga. – Rusija supranta jėgą, galią ir vienybę.
Elektroniniai laiškai buvo išspausdinti D. C. Leaks, duomenų bazėje, kurią valdo vadinamieji haktivistai, renkantys elito, taip pat ir politinių partijų, vedančiųjų politikų, politinių kompanijų ir kariškių susirašinėjimą.
Dabar, be viso kito, portalas turi kai ką iš Hilari Klinton aplinkos vidinio susirašinėjimo su Džordžo Soroso Atviros visuomenės fondu.
2016.07.10; 09:32
