Seimo darbotvarkėje išliko siūlymas paviešinti visų buvusių KGB bendradarbių pavardes


Ketvirtadienį Seimas nepritarė opozicinės Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui išbraukti iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės siūlymą paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad netinka svarstyti šio klausimo, „paneigiant žmonėms duotus pažadus dėl jų apsaugos“.

Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė paaiškino, kad surinkta 50 Seimo narių parašų, todėl Seimo statutas neleidžia išbraukti šio klausimo. Tačiau galutinį žodį tokiais atvejais taria Seimas. Už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje, pasisakė 41 Seimo narys, prieš buvo irgi 41, susilaikė 19 parlamentarų.

Ketvirtadienį pavakare Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas Seimui ketina pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.

Seimo narys Z. Jedinskis sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų paskelbti visi – ir prisipažinę, ir neprisipažinę – ir visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač – prieš rinkimus.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 18:17

print