Mano tėvas sakydavo: bailys du kartus miršta. Taip mirs ir Europa, Europos Sąjunga. Pirmą kartą ji miršta dabar, nuvažiavusi į Maskvą pas Putiną prašyti pasigailėjimo, kitą kartą mirs tada, kai Rusija atkurs imperiją su buvusios SSRS, o gal net platesnėmis sienomis.
Dešimt kartų galingesnė, bet vienuolika kartų bailesnė NATO drebina kinkomis štai jau antri metai. Ir JAV, ir Didžioji Britanija iš baimės net pamiršo, kad, kai iš Ukrainos buvo išgabenamas atominis ginklas, šiai janukovyčių nustekentai valstybei jos žadėjo karinę apsaugą.
Kaip galima savigarbą praradusiais bailiais pasitikėti šiandien?! Buvęs NATO vadas mus, Baltijos valstybes, „guodžia“: ant jūsų kailio Putinas išbandys 5-ojo straipsnio veikimą. Ir iš tiesų, nesunku atspėti, kaip tas straipsnis mus saugos: taip, kaip Ukrainą saugo JAV garantijos – nuolat kartojamais viešais Obamos pareiškimais, kad ginklų Ukrainai jie neduosią! Neduokite, jeigu jūsų įsipareigojimai, garbės žodis nieko neverti, bet bent nesigirkite.
Geriau jau grasintumėte Putinui ne tik ekonominėmis, bet ir karinėmis sankcijomis, nors iš tiesų kovojančius ukrainiečius ir toliau remtumėte tik naktinio matymo prietaisais ir neperšaunamomis liemenėmis, kurios nuo rusiškų tankų nelabai apsaugo. Taip būtų daug geriau.
Juk Putinas būtent panašiai ir elgiasi: viena sako, kita daro. Nekurkite karinių bazių Baltijos valstybėse, arti mūsų sienų, jeigu nenorite su mumis didelio karo, sako jis, dešimt kartų silpnesnis už tuos, galinguosius, bet bevalius. Ir dešimt kartų stipresni, bet vienuolika kartų bailesni prancūzų, anglų, vokiečių, italų… veikėjai gūžiasi, traukiasi, kai kurie skuba į Maskvą atsiprašyti: esu kaltas, esu labai kaltas, kad taikiau ekonomines sankcijas, iki šiol dar neatidaviau lėktuvnešių „Mistral“, gundžiau Ukrainą stoti į Europos Sąjungą ir NATO. Daugiau taip nedarysiu! O vengrai, graikai… Tie visai iš proto išsikraustė, ypač pastarieji, nes su milijardais pasiskolintų eurų bando pasislėpti tautų kalėjime.
Viešpatie! Su kuo mes susidėjom!
O kaip kitaip galėjom pasielgti? Trečio kelio nėra: arba su nevieningais bailiais ir kvailiais, arba su kagėbistais, baisesniais ir už bailius, ir už kvailius.
Šitokios mintys kamavo penktadienio vakarą, kai ta porelė iš Paryžiaus ir Berlyno leidosi kelionėn į Maskvą. Prof. Vytautas Landsbergis susijaudinęs klausia: o kas juos įgaliojo ten vykti? Ir tikrai. Kodėl ne iš Varšuvos, Vilniaus, Rygos ir Talino delegacija? Kam, jeigu ne mums didžiausias pavojus iškils po to, kai bus sunaikinta Ukraina?! Ypač tas lėktuvnešių statytojas nepatikimas. Jis mat nuspręs, leisti Ukrainai stoti į Europos Sąjungą ir NATO ar neleisti.
Ką straipsnyje „Labai panašu į Čekoslovakijos išprievartavimą 1938-aisiais“ rašo buvęs Rusijos Federacijos prezidento patarėjas ekonomistas Andrėjus Illarionovas?„Vakarai nenori suprasti, kad tikras karas Europoje jau ir taip vyksta. Būtent ginklų tiekimas Ukrainai gali tapti tuo instrumentu, kuris pajėgtų sustabdyti konflikto eskalavimą, nutrauktų karo vaiksmus ir leistų pasiekti taikų susitarimą. Tačiau Europoje vyraujanti logika įvykius vertina kitaip. Kremliaus šantažuojami, Merkel ir Olandas nusprendė imtis iniciatyvos „gelbėti taiką Europoje“ ir konfliktuojančioms pusėms pasiūlė „taikos planą“, kuris, sprendžiant iš turimos informacijos, jau suderintas su Putinu. Po to, kai jie, „išsukinėję rankas“ Porošenkai (jeigu tikrai taip buvo), gavo jo sutikimą, šiandien jie, tikriausiai, gaus ir Putino sutikimą“ (buvęs RF prezidento patarėjas ekonomistas Andrejus Illarionovas, www.gordonua.com“).
O ką straipsnyje „Frau Merkel kapituliavo“ teigia kitas žinomas rusų politikos analitikas Andrėjus Piontkovskis?
„Putinas sugebėjo išgąsdinti Vakarus atominiu ginklu ir privertė žaisti pagal jo taisykles. Vizitas Angelos Merkel ir Fransua Olando į Maskvą primena 1938 m., kai Prancūzijos ministras pirmininkas Edvardas Daladje ir Didžiosios Britanijos premjeras Nevill Čemberlenas pirmiausia palaužė Čekoslovakijos prezidentą Edvardą Benešą ir privertė jį priimti kapituliacijos sąlygas, o paskui apie pasiektus rezultatus išskrido raportuoti Hitleriui. Įvykiai Ukrainoje klostosi maždaug pagal tokį patį scenarijų (Andrejus Piontkovskis, politikos analitikas, http://ru.tsn.ua/analitika/frau-merkel-kapitulirovala-409494.html).
Ar gali, biednas žmogau, po viso to ramiai miegoti?!
Šeštadienio vakaras bylojo, kad įvykiai klostosi gal ne visai taip, kaip pranašauja išmintingi politikos analitikai. Taip, Miunchenas, bet XXI amžiaus. Kas buvo sutarta, pažadėta Kijeve ir Maskvoj, paaiškės gal rytoj, gal poryt, o gal tik po 50 metų. Mane šiek tiek nuramino mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės Miuncheno saugumo konferencijoje ištarti žodžiai:
Šiandien Ukrainos žmonėms noriu pasakyti – nebijokite ir nemanykite, kad Europa jus išduos. Noriu labai aiškiai pabrėžti: aš pasitikiu ir tikiu, kad Angela Merkel niekada negalėtų ką nors išduoti. Ji visada siekia konstruktyvių sprendimų ir niekada nieko neparduoda. Šiandien pardvus Ukrainą, išduosime ir patys save, nes po Ukrainos bus mūsų eilė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiki Vokietijos kanclere Angela Merkel, o aš pasitikiu mūsų Prezidente. D.Grybauskaitė mato Europos Sąjungos silpnybes, silpnus kai kuriuos jos lyderius, tuo silpnumu į pirmąsias gretas iškeliančius Rusijos prezidentą Putiną.
O juo pasitikėti šiandien dar sunkiau, ypač po vakar Sočyje pasakytos kalbos:
…esama mėginimo sulaikyti mus visomis priemonėmis. Yra mėginimų „užmuilinti“ dabartinę, susiklosčiusią per pastaruosius dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasaulio tvarką, kuriai vadovauja vienas neginčijamas lyderis, norintis toks ir likti. Manantis, kad jam viskas galima, o kitiems tik tai, ką šis leis ir tik tenkinant jo interesus. Tokia pasaulio tvarka Rusijai netiks. Jeigu kam nors tai patinka ir jis nori gyventi pusiau okupuotomis sąlygomis, tai mes taip nedarysime.
Aiškiau nepasakysi. Putinui Ukrainos maža. Jam reikia mažiausiai pusės pasaulio. Ar atiduosime? Ar leisimės okupuojami?
Slaptai.lt nuotraukoje: žurnalistas Vytautas Visockas.
2015.02.08; 07:37
