Sekmadieniniai pamąstymai. Donato Banionio atminimui


Donatas Banionis  – nuoširdžios pagarbos vertas aktorius. Donato Banionio užmiršti – neįmanoma. Jo sukurti vaidmenys – spalvingi, įsimenantys.

Bet kaip deramai pagerbti Donato Banionio atminimą?

Šiandien, kai laidojamas didis aktorius, Slaptai.lt nusprendė prisiminti filmą, vaizdavusį Šaltojo karo šnipų intrigas. Mūsų dėmesio centre – sovietiniais laikais sukurta meninė juosta „Ne sezono metas“.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka Donatas Banionis. Būtent jis vaidino aukšto rango sovietinį saugumietį. Vaidino įtikinamai, profesionaliai, patraukliai.

Tiesa, į Šaltojo karo šnipų intrigas tame filme žvelgiama Kremliaus akimis. O kaip kitaip? Anuomet kitokios nuomonės Sovietų Sąjungoje negalėjo būti…

Už tai dabar, kai kalbame apie „Miortvyj sezon“, nedera pamiršti: vadinamieji „geriečiai“ iš tiesų gynė Blogio imperijos interesus. Ypač šią tiesą svarbu žinoti jaunesniosios kartos lietuviams: kas pavaizduota baltai – tas juoda, kas piešta juodai – tas buvo balta…

Šiuos niuansus privalu pajusti ne vien protu, bet ir širdimi. Tada nebaisus net ir išradingiausiai slepiamas melas.

Beje, meninė juosta „Ne sezono metas“ 1968-aisiais sumušė visus populiarumo rekordus – ją žiūrėjo beveik 35 milijonai žiūrovų (rusiškai filmas vadinosi „Miortvyj sezon“, režisierius  Sava Kulišas).

2001 metais, kai Kremliuje kartu su tuometiniu mūsų šalies prezidentu Valdu Adamkumi viešėjo ir aktorius D. Banionis, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas viešai pareiškė susižavėjimą mūsų aktoriaus sukurtu 1955–1961-aisiais Didžiojoje Britanijoje šnipinėjusio Gordono Lonsdeilo paveikslu.

Šią lyg ir nereikšmingą 2001-ųjų pokalbio detalę netrukus pasigriebė Rusijos spauda. Pagrindiniuose Rusijos leidiniuose pasirodė dešimtys publikacijų, tvirtinančių, jog tikrasis KGB karininko V. Putino krikštatėvis yra… žymus lietuvių aktorius D. Banionis.

Be kita ko, 1968-aisiais, kai buvo kuriama minėta meninė juosta, „Lenfilmo“ vadovai buvo suabejoję, ar tokį svarbų vaidmenį galima patikėti būtent lietuviui D. Banioniui, kurio išvaizda, pasak „Lenfilmo“ biurokratų, vargu ar atitinka drąsaus rusų žvalgo įvaizdį. Tąsyk D. Banionio kandidatūrą apgynė tikrasis KGB darbuotojas Konanas Molodyj, kurio istorija vaizduota filme ir kuris kuriant filmą plušėjo konsultantu.

O ir pats D. Banionis, važiuodamas į Maskvą, net nedrįso svajoti, jog būtent jam atiteks pagrindinis vaidmuo. Savo prisiminimuose aktorius tvirtina, jog važiuodamas į Maskvą nesitikėjo vaidmens. Važiavo pirmiausiai galvodamas, gal pavyks nusipirkti atsarginių detalių automobiliui „Moskvič“. Tačiau likimas nusišypsojo būtent D. Banioniui, kuris, kaip paaiškėjo, savo išvaizda labai panašus į tikrąjį K. Molodyj. Taigi būtent sovietų žvalgas K.Molodyj sugrąžino mūsų aktorių į filmavimo aikštelę.

Molodyj jau miręs. Tačiau išliko keletas rusų, lenkų, anglų kalbomis išleistų knygų, kurios pasakoja apie sovietų žvalgą, pravarde Gordonas Lonsdeilas. Vieną knygą apie savo tėvą yra išleidęs ir K. Molodyj sūnus Trofimas Molodyj.

Maskvoje išleista ir K. Valerijaus Agranovskio knyga „Razvedčik “Miortvogo sezona“, kurioje galima rasti kadaise žurnale „Ogoniok“ išspausdintą interviu su aktoriumi D. Banioniu. V. Agranovskio knygoje yra ir K. Molodyj žodžiai apie filmą: „Viskas melas, išskyrus du momentus. Donatas Banionis iš tikrųjų panašus į mane. Ir aš, kaip filmo herojus, prekiavau žaidimų automatais“.

Tame filme esama ir kiekvienai juostai apie žvalgybininkus būtinos scenos, kai valstybės keičiasi į nelaisvę paimtais šnipais. Omenyje turima Konano-Gordono keitimo į Sovietų Sąjungoje pagautą britų agentą Viną scena. Ji buvo filmuojama netoli Maskvos. Iš tikrųjų tai įvyko 1964-aisiais metais balandžio 24-ąją tarp VDR ir Vakarų Berlyno. Kitą žvalgą, į kurį buvo keičiamas Konanas-Gordonas, vaidino žymusis lietuvių aktorius Laimonas Noreika.

Oficialiai teigiama, esą K. Molodyj – vienas geriausių sovietų imperijos žvalgybininkų. Tačiau kai kurie kolegos yra prasitarę, kad K. Molodyj išties „visiškas bankrotas“, tik tiek kad populiarus, mat apie jo veiklą susuktas patrauklus meninis filmas.

O dabar apie tai, ko niekaip nepaneigsi. Dirbdamas Didžiojoje Britanijoje K. Molodyj užverbavo karinių tyrimų centre dirbusį Harį Hautoną. Užverbuotam H. Hautonui buvo sakoma, esą jis slaptą informaciją teikia ne rusams, o būtent amerikiečiams. Todėl didelio nusikaltimo tikrai nedarąs…

Vis tik britų kontržvalgyba manė kitaip. 1961-ųjų sausio 7 dieną ji suėmė ir H. Hautoną, ir K. Molodyj, atvykusius į slaptą susitikimą.

Britų kontržvalgybai naivuolis Haris jau seniai buvo įtartinas, nes išleisdavo kur kas daugiau pinigų nei uždirba. Būtent dėl per didelio išlaidavimo Haris ir įkliuvo.

Reikia tik įsivaizduoti, kaip jis jautėsi teisme sužinojęs, jog tarnauja ne amerikiečiams, o rusams…

Nuotraukoje: aktoriaus Donato Banionio portretas meninio filmo "Miortvyj sezon" afišose. 

2014.09.07; 08:49

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *