Dvidešimtmetis nuo 1990 iki 2010 metų – vienas intensyviausių migracijos laikotarpių Europos istorijoje. Tuo metu Europoje vykusiems demografinės situacijos bei migracinės elgsenos pokyčiams ypatingos įtakos turėjo Europos Sąjungos plėtra 2004 metais ir paskutinis Šengeno sutarties ratifikavimas 2007 metais.
Judėjimo laisvės liberalizavimas tapo svarbiu veiksniu, paskatinusiu tarptautinę migraciją. Be to, jis paskatino ir naujų migracijos sistemų Europos Sąjungoje atsiradimą.
Iššūkiai, susiję su tarptautine migracija, neaplenkė ir Baltijos-Šiaurės regiono valstybių. Šios šalys sukaupė turtingą migracijos patirtį ir istoriją. Minėtu periodu Baltijos valstybės dažniau buvo migrantų kilmės šalys.
Po Sovietų Sąjungos griūties, Lietuvos, Latvijos ir, iš dalies, Estijos valstybės, patyrė didžiulę emigraciją, tuo tarpu šiaurės šalys susidūrė su vis didėjančiais imigracijos srautais. Dėl šio sudėtingo gyventojų tarptautinio judėjimo kuriasi diasporos ir išeivių bendruomenės, kurios turi didelę įtaką tolimesnei tarptautinės migracijos raidai.
Didėjant migracijos srautams atsiranda naujų iššūkių, todėl migrantų kilmės šalys pradėjo rūpintis tiesiogiai su migracija susijusiomis socialinėmis pasekmėmis: demografiniu gyventojų mažėjimu, transnacionalinių ir išvykusių šeimų, taip pat ir likusių kilmės šalyse (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių) šeimų narių gerove bei vaiko teisėmis.
Priimančios valstybės savo ruožtu pradėjo įgyvendinti kompleksines socialinės politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti su migracija susijusius iššūkius: migrantų integraciją vietos lygmenyje, atvykusių šeimų ir vaikų gerovę, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimą, tolerantiškos visuomenės kūrimą.
Atsižvelgiant į aptartą tarptautinės migracijos kontekstą, šioje konferencijoje bus keliami ir aptariami skirtingi klausimai: kaip turėtų būti stiprinami ryšiai tarp migrantų kilmės ir priimančių šalių valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų? Kaip šie ryšiai gali prisidėti gerinant socialinę ir psichologinę paramą migrantams ir jų šeimoms, užtikrinti vaiko teises šeimoje? Kaip migrantų kilmės ir juos priimančios valstybės reaguoja į migraciją socialinės (vaiko ir šeimos) politikos, lygių galimybių ir žmogaus teisių kontekste? Kokias galimybes skirtingos organizacijos ir suinteresuotos šalys (valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos) sudaro migrantų integracijai priimančiose ir reintegracijai migrantų kilmės šalyse vietiniu bei nacionaliniu lygmenimis? Kaip galėtų būti stiprinamas tokių organizacijų tarptautinis bendradarbiavimas? Kokių priemonių reikėtų imtis siekiant pagerinti tarptautinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, socialinę ir psichologinę aplinką migrantams ir jų šeimos nariams?
Siekiant spręsti aukščiau aptartus klausimus, tarptautinėje konferencijoje susirinks Baltijos-Šiaurės regiono valstybių politikai, specialistai-praktikai, ekspertai, valstybinių institucijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje dalyje bus pristatyti socialinės politikos modeliai, skirti atvykstančių žmonių integracijai, vaiko ir šeimos teisių užtikrinimui. Bus atkreiptas dėmesys į kylančias problemas, įvardinti sunkumai, pristatyta geroji patirtis sprendžiant šiuos sunkumus vietiniu ir nacionaliniu lygmenimis.
Antrojoje konferencijos dalyje suinteresuotos šalys dalinsis turima patirtimi, kaip sėkmingai teikiama socialinė, teisinė ir psichologinė pagalba užsienyje gyvenančioms šeimoms, kaip kuriama saugi socialinė ir psichologinė aplinka šioms šeimoms ir jų vaikams.
Konferencijoje aptariamos aktualios tarptautinės migracijos temos padės atskleisti, kokią įtaką migracija daro šeimai, vaikams ir kilmės šalyse likusiems šeimos nariams.
Baigiamosios diskusijos metu bus aptartos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, pristatyti ir aptarti sėkmingos integracijos rodikliai. Taip pat bus aptarti tolimesni žingsniai, kuriais galima siekti glaudesnio tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
XXX
P R O G R A M A
T a r p t a u t i n ė k o n f e r e n c i j a – MIGRACIJA IR ŠEIMA BALTIJOS-ŠIAURĖS REGIONE: IŠŠŪKIAI IR SPRENDIMAI
2014 m. lapkričio 21 d., Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, Vilnius
09:30 Sveikinimo kalba: Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė, Seimo žmogaus teisių komiteto narė.
09:35 Sveikinimo kalba: Algirdas Šešelgis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras.
09:40 Sveikinimo kalbos: Cecilia Ruthström-Ruin,Švedijos ambasadorė ir Dag MalmerHalvorsen, Karališkosios Norvegijos ambasados Lietuvoje ambasadorius.
09:50 Pirmasis pagrindinis pranešimas. Transnacionalinės šeimos: politika, nukreipta į jų gerovės didinimą ir migracijos pasekmių mažinimą. Anna Platonova, EEE, ES ir NATO Regioninio biuro, Tarptautinės migracijos organizacijos Regioninės darbo migracijos ir plėtros specialistė (Briuselis, Belgija).
10:10 Antrasis pagrindinis pranešimas. Migracijos tarp Baltijos ir Šiaurės šalių aspektai. Rasmus Ole Rasmussen, NORDREGIO vyr. mokslinis darbuotojas (Švedija).
10:30 Trečiasis pagrindinis pranešimas. Lietuvos centrinės institucijos praktika, nagrinėjant su tarpvalstybine vaiko teisių apsauga susijusius atvejus. Odeta Tarvydienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė (Lietuva).
10:50 Klausimų-atsakymų sesija (moderatorius: Dr. Karolis Žibas, Etninių tyrimų institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva).
11:10 – 11:30 Kavos pertrauka.
11:30 Pirmoji dalis: SOCIALINĖS POLITIKOS MODELIAI, SKIRTI MIGRANTŲ INTEGRACIJAI, VAIKO TEISĖMS IR PARAMAI ŠEIMAI: GEROSIOS PATIRTYS SPRENDŽIANT IŠŠŪKIUS VIETOS IR NACIONALINIU LYGMENIMIS
11:30 Emigracija, grįžtamoji migracija ir imigracija Latvijoje: dabartinės tendencijos ir į skirtingas migrantų grupes nukreipta paramos šeimai politika. Inese Šūpule, Filosofijos ir Sociologijos institutas Latvijos universitete(Latvija).
11:45 Migrantų integracija ir vaiko gerovės užtikrinimo paslaugos Norvegijoje. Oddbjørn Hauge, Generalinis direktorius, Norvegijos Vaikų, lygybės ir socialinės aprėpties ministerija (Norvegija).
12:00 Lyčių lygybė šeimoje: nacionalinis ir tarptautinis požiūriai. Dalia Leinartė, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto ekspertė (Lietuva).
12:15 Vaiko teisių apsauga be sienų: geriausių vaiko interesų pirmenybė. Inga Juozapavičienė, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja (Lietuva).
12:30 Diskusija (moderatorius: dr. Karolis Žibas, Etninių tyrimų institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva).
13:15 – 14:30 Pietūs.
14:30 Ketvirtasis pagrindinis pranešimas: Auginant vaikus Norvegijoje: vaikų teisės, tėvystė, parama ir paslaugos tėvams.Randi Talseth, Generalinis sekretorius, Voksne for Barn (Norvegija).
14:45 Penktasis pagrindinis pranešimas: Pagalba imigrantų bendruomenėms ginti vaiko teises. Jolanta Blažaitė, VšĮ Bendruomenių kaitos centras (Lietuva).
15:00 Šeštasis pagrindinis pranešimas: Migracijos ir integracijos patirtis Södertälje savivaldybėje – veiklos apžvalga. Paki Holvander, Södertälje savivaldybė, Demokratijos ir įvairovės pareigūnė (Švedija).
15:15 Klausimų-atsakymų sesija (moderatorė: Aleksandra Batuchina, Klaipėdos universitetas, Lietuva).
15:30 Antroji dalis: GEROJI PATIRTIS TEIKIANT SOCIALINĘ, TEISINĘ IR PSICHOLOGINĘ PARAMĄ MIGRANTAMS IR MIGRANTŲ ŠEIMOMS
Moderatorė: Aleksandra Batuchina, Klaipėdos universitetas (Lietuva).
15:30 Latvijos emigrantų šeimų paramos sistema. Kristine Dudina, “Latvijos tėvų forumo” tarybos narė (Latvija).
15:45 Lietuviai Norvegijoje. E(i)migracija, integracija ir vaiko teisių apsauga. Lina Baltrukonienė, Norvegijos lietuvių bendrija (Norvegija).
16:00 „Big Brothers Big Sisters" – viena iš programų palaikančių vaikus migracijos situacijoje. Jūratė Baltuškienė, "Big Brothers Big Sisters" programos vadovė, Paramos vaikams centras (Lietuva).
16:15 Baigiamoji diskusija (vedėjai: Aleksandra Batuchina, Klaipėdos Universitetas; dr. Karolis Žibas, Etninių tyrimų institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuva).
16:45 Konferencijos pabaiga ir konferencijos uždarymo kalba. Bo Harald Tillberg, Šiaurės ministrų tarybos biuro direktorius Lietuvoje.
2014.11.21; 05:25
