Europos Parlamente – tarptautinė konferencija „Mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų“


Print

Kovo mėnesį Briuselyje, vienoje Europos Parlamento salėje, vyko tarptautinė konferencija „Dovydas ir Galiotas: mažos tautos, valdomos totalitarinių režimų“ („David and Golliath: Small nations under the totalitarian rule“) pagal bendro Europos projekto „Susitaikymas Europos istorijose. Kad geriau suprastume bendrą Europos istoriją“ programą.

Konferencija buvo surengta žymios latvių politikės, Europos Parlamento deputatės, profesorės, Europos tautų partijos (Krikščionių demokratų) grupės Biuro narės Inesos Vaiderės iniciatyva.

Konferencijos rengimą rėmė Europos Parlamento nariai: Radvilė Morkūnaitė, jauna lietuvių politikė, Europos Liaudies partijos narė; Tunnė Kelamas, žymus estų visuomenės veikėjas ir politikas, Europos Liaudies partijos narys; Djerdis Šopflinas, profesorius, Europos Liaudies partijos narys, Užsienio reikalų komiteto ryšių su Albanija, Bosnija ir Hercogovina delegacijos narys, Konstitucinių klausimų komiteto narys ir Susitaikymo Europos istorijose narys.

Konferenciją pradėjo Inesa Vaiderė, kuri po to skaitė apžvalginį pranešimą „Mažos tautos totalitariniame režime“. Jis buvo skirtas sudėtingam ir tragiškam mažų tautų likimui buvusioje SSSR teritorijoje XX amžiuje ir pagrįstas represuotos latvių tautos pavyzdžiu.

Inesos Vaiderės kvietimu konferencijos darbe dalyvavo Krymo totorių tautos Medžliso Išorinių ryšių skyriaus vadovas Alis Chamzinas ir Krymo totorių tautos Kurultajaus delegatas Bekiras Ganijevas.

Konferencijos garbės svečiai buvo žymus lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Europos Liaudies partijos (Krikščionių demokratų) grupės Biuro narys Vytautas Landsbergis ir „Europos atminties ir sąžinės platformos“ prezidentas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos buvęs vice prezidentas Goranas Lindbladas.

Konferencijoje pranešimus skaitė Djerdis Šopflinas (Vengrija) – „Maži miestai, mažos tautos: jėga ir bejėgiškumas“, Radvilė Morkūnaitė (Lietuva) – „Sovietinio totalitarizmo padarinių įveikimas: nostalgija, abejingumas, teisingumas?“, Tunė Kelamas (Estija) – „Teisingumas kaip mažų tautų įrankis“, Islamas Matsijevas (Suomija) – „Čečėnija – 1944 metų kolonizacija ir genocidas“, Alis Chamzinas (Ukraina, Krymas) – „Komunistinio režimo nusikaltimai Krymo totorių tautai“, Veikas Saksis (Suomija) – „Karelija – pavogta teritorija“,  Gunaras Tomsas (Latvija) – „Darbas renkant informaciją ir išgyvenusiųjų GULAG‘ą istorijos“.

Bendra pranešėjų politinė pozicija buvo dėl nuomonės, kad būtina visur inicijuoti teismo procesą „Niurnbergas–2“ ir teisti KPSS neapykantos žmonėms ideologiją bei XX amžiaus komunistinį režimą, kurį reikia vertinti kaip vieną iš fašistinės sistemos ideologijos formų.

Konferencijos metu vyko Alio Chamzino pašnekesiai su Tarptautinės Kaukazo žurnalistų asociacijos sekretoriumi Islamu Macijevu ir visuomeninio fondo „Sibiro vaikai“direktoriumi Gunaru Tomsu.

Pašnekesiuose su Europos Parlamento nariais Inesa Vaidere, Tunne Kelamu, Djerdžiu Šopflinu, Vytautu Landsbergiu ir „Europos atminties ir sąžinės platformos“ prezidentu Goranu Lindbladu Alis Chamzinas išdėstė, kokia sunki Krymo totorių tautos padėtis, kuri yra diskriminacinė.

Jis ypač pabrėžė provokacinę Krymo valdžios poziciją, kuri, dirbtinai aštrindama situaciją Kryme ir manipuliuodama Krymo totorių tautos Nacionalinio gedulo diena – gegužės 18-ąja, stengiasi nušalinti Krymo totorių atstovavimo instituciją – Medžlisą nuo su šia diena susijusių renginių organizavimo ir rengimo.

Krymo autonomijos vadas Anatolijus Mogiliovas apskritai ragina nevartoti net tokio žodžio kaip Medžlisas, nes, jo nuomone, tokios institucijos nėra Ukrainos teisinėje erdvėje.

Tokia pozicija sukėlė nepaprastą pašnekesio dalyvių nusistebėjimą, nes Ukraina, kaip JTO, ESBO ir daugelio kitų tarptautinių organizacijų narė, negali sau leisti laikytis tokios teisiškai neraštingos pozicijos. Kaip pažymėjo Alis Chamzinas, Medžlisas yra JTO Neatstovaujamų tautų organizacijos (Unrepresented Nations and Peoples Organization – UNPO) ir Federacinės Europos Tautybių Sąjungos narys, ir Ukraina, kaip JTO narė, privalo paisyti per šias tarptautines organizacijas legalizuoto Medžliso statuso.

Visų nuomonė sutapo dėl pozicijos, kad tokia situacija Ukrainoje Krymo totorių atžvilgiu Kryme aiškiai gali tik sustiprinti neigiamą požiūrį į ją kaip šalį, kuri reiškia savo norą integruotis į Europą.

Šioje konferencijoje pasiektas susitarimas svarstyti galimybę surengti Kryme Europos Parlamento narių remiamą tarptautinę konferenciją pagal „Europos atminties ir sąžinės platformos“ programą.

Konferencijos dalyviams buvo pristatyta brošiūra „Komunistinio režimo nusikaltimai Krymo totorių tautai“ apie Krymo totorių tautos aukas ir genocidą jos atžvilgiu. Iš viso konferencijoje dalyvavo apie 80 žmonių: Europos Parlamento narių, Europos politologų, istorikų, žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų.

Pastaba.

„Susitaikymas Europos istorijose. Kad geriau suprastume bendrą Europos istoriją“ – tai ilgalaikis projektas, tyrinėjantis dviejų totalitarinių režimų – nacistinės Vokietijos ir komunistinio režimų aukas. Šio projekto įtakoje 2009 metų liepą buvo priimta ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Padalytos Europos susijungimas: žmogaus teisių ir pilietinių laisvių skatinimas ESBO regione XXI amžiuje“.

Vėliau, 2011 metų spalį Prahoje per Vyšegrado grupės (V4 – Vengrijos Lenkijos, Slovakijos, Čekijos) ministrų pirmininkų susitikimą buvo įsteigta „Europos atminties ir sąžinės platforma“.

19-os įstaigų ir organizacijų, besispecializuojančių totalitarizmo istorijos tyrimuose, iš 13-os Europos Sąjungos šalių vadovai pasirašė dokumentą dėl šios koalicijos sudarymo. Platformos prezidentu buvo vieningai išrinktas Joranas Lindbladas, ETPA buvęs vice prezidentas ir Politinių reikalų komiteto pirmininkas. Krymo totorių tautos Medžlisas nuo 2012 metų yra „Europos atminties ir sąžinės platformos“ narys.

Nuotraukoje: žymi latvių politikė, Europos Parlamento deputatė, profesorė, Europos tautų partijos (Krikščionių demokratų) grupės Biuro narė Inesa Vaiderė.

2013.03.26


Prisijunkite prie diskusijos