Opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo keisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką.
Jų įregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad teisingumo ministras Advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius.
Projekto autoriai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo.
„Šiuo metu Advokatų garbės teismą sudaro penki nariai, du iš jų – tiesiogiai skiriami teisingumo ministro. Advokatų bendruomenė, turinti savivaldos teisę, dėl šių dviejų narių kandidatūrų negali pasisakyti. Tai mažina savivaldos visavertiškumą, politizuoja pagrindinius savivaldos organus. Antra vertus, matome žiniasklaidos pranešimus, kad netgi tarptautinėje erdvėje kyla abejonių teisingumo ministrės kompetencija.
Nuo tokių abejonių nesame apsaugoti ir ateityje, tad nesinori, kad dar ir advokatų bendruomenė patirtų žalą. Dėl to siūlome, kad Advokatų taryba taptų „filtru“, kuris atrinktų du kandidatus į advokatų garbės teismą iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų. Priėmus įstatymo pataisas, tiesiogiai garbės teismo teisėjų teisingumo ministras skirti negalės. Taigi, bus daugiau įsiklausoma ir į advokatų bendruomenės nuomonę“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Advokatūros įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Vytautas Gapšys ir kiti.
2022.10.12; 10:20
