Prieš keletą metų prognozavau tuometiniams krikščionims demokratams šviesią ateitį: visuomenė buvo nusivylusi kairiųjų valdymu, linko į dešinę. Tačiau dalis jų nenorėjo balsuoti už tuometinius konservatorius, nepatiko ir Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai, tad ieškojo naujos jėgos. Ja galėjo tapti krikščionys demokratai. Šią mano hipotezę patvirtino ir jų neblogas pasirodymas savivaldos rinkimuose. Tačiau jie susijungė su Tėvynės sąjunga ir taip paliko tuščią nišą. O gera vieta ilgai tuščia nebūna.
Dabar susijungus „vagnorininkams“ su Seimo frakcija „Viena Lietuva“ gimė Krikščionių partija. Ji aiškiai save pozicionuoja kaip dešinės pakraipos partiją. Ir ji tikrai krenta į dar palankesnę dirvą. Juk šiandien dešinieji valdžioje, šalyje krizė, tad jų reitingai krenta. O nusivylusius į savo pusę kaip tik gali palenkti naujoji Krikščionių partija kartu su Gediminu Vagnoriumi. Tiesa, naujoji partija dar turės įrodyti, kad verta tokio pasitikėjimo.
Kitas dalykas, reikia atvirai pripažinti, kad šiuo metu vyrauja chaosas ne tik visuomenėje, bet ir valdžios aukščiausiuose sluoksniuose. Štai praeitą savaitę “krito” užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nepaaiškinus dorai jo atleidimo priežasčių.
Po kelių dienų STT išsivedė Sveikatos ministerijos viceministrą Artūrą Skiką, tad natūralu, kad buvo prabilta apie Algio Čapliko atsistatytdinimą.
Jei atsistatydina A. Čaplikas, tada ir liberalcentristų buvimas koalicijoje gali tapti problemiškas. Juk seniai kalbama apie šios frakcijos problemas. Be to, įsivaizduokime, kad vienas narys ją palieka, tuomet, o tuomet ši frakcija žlunga. Kas toliau?
Iš kitos pusės galima sakyti, kad tokiu atveju valdančiajai koalicijai gal ir geriau: atsilaisvimo ministrų postai, kuriuos gali pasiūlyti Krikščionių partijai. Tačiau kas bus, jei jie pasakys, kad šie postai jų nedomina?
Aišku, labai daug priklausys nuo Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Vis dažniau ir garsiau pasigirsta balsų apie jos autoritarinį valdymo stilių. Neseniai “Veido” paskelbta žmonių apklausa rodo, kad gyventojai iš Prezidentės laukia didelių darbų, tačiau kol kas jų nemato. Tad labai greitai gali suveikti “nuviltos meilės” sindromas, ir žmonių pasitikėjimas gali išgaruoti. O kokiais politiniais įrankiais tada remsis Prezidentė?
Daug kartų sakiau, kad šiai koalicijai nelabai yra alternatyvų. Tačiau dabar opozicija pradėjo judėti. Jei nepavyks šiai koalicijai susitarti su Krikščionių partija, jei subyrės liberalcentristų frakcija, tad opozicijos kuriama alternatyva gali greitai tapti realia galimybe.
Tačiau kai verda tokia košė, ark as galvoja, kaip mūsų kraštą išvesti iš krizės? Tūkstančiams bedarbių, pensininkams, mokytojams, valstybės tarnautojų tai nėra retorinis klausimas.
2010.01.31
