Susitikimas su žinoma Azerbaidžano rašytoja Giunel ANARGYZY


Print

Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir LDS galerija ARKA (Aušros Vartų g. 7) 2017 m. gegužės 31 d., trečiadienį, 18 val. organizuoja susitikimą su žinoma Azerbaidžano rašytoja, žurnaliste, publiciste, visuomenės ir kultūros veikėja Giunel ANARGYZY.

Susitikimo metu bus pristatytos jos knygos “Ne reiškia Taip” bei kūriniai iš ciklo “Karabacho apsakymai”.

Renginyje dalyvaus Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Hasan Mammadzada, dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė, J. Miltinio dramos teatro aktorė Eleonora Koriznaitė, dailininkė ir rašytoja Adile Efendi, „Arkos“ galerijos direktorė, dailininkė Dovilė Tomkutė.

Trumpai apie Gunel Anargyzy

Azerbaidžano rašytoja Giunel ANARGYZY

Gunel Anargyzy – žinoma Azerbaidžano rašytoja, publicistė.

Baigė Rytų kultūrų tyrinėjimo ir žurnalistikos studijas Azerbaidžano Valstybiniame universitete.

2004 m. išleisti jos apsakymų rinkiniai „Sutinkant praeitį“ ir „Tavo sūnus Karabachas”. 2007 m. išleista novelė „Šeštas”.

2011 m. išleista pjesė „Ne reiskia taip”. 2012 m. ši pjesė pastatyta Baku, elitiniame teatre „IBRUS, įkurtame garsiojo režisieriaus, filmo „Baltoji dykumos saulė“ autoriaus Rustamo Ibragimbekovo.

2013 m. išleistas apsakymų rinkinys „Karabacho apsakymai”, pelnęs rašytojai visuotinį pripažinimą. Rinkinys buvo išverstas ir išleistas anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, vengrų, slovakų ir gruzinų kalbomis. Jis buvo pristatytas Prancūzijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje. Du apsakymai yra išversti į lietuvių kalbą ir bus pristatomi renginyje „Arkos“ galerijoje.  Autorė taip pat yra išleidusi dvi audio knygas.

Ryški, didelių juodų akių jauna moteris Gunel Anargyzy kalba ramiai ir išlaikytai:

– Man labai pasisekė, nes gimiau ir augau kūrybinėje atmosferoje, kuri suformavo mane kaip žmogų ir kaip rašytoją. Vaikystėje mane supo nerūpestinga ir džiugi aplinka. Tėvai ir jų draugai buvo žmonės, kurie savo kūryba sąlygojo ir įtakojo kultūrinį šalies gyvenimą – dabar jau gerai žinomi Azerbaidžane kompozitoriai, rašytojai, dailininkai, muzikai. Esu gyva liudininkė jų jaunystės dienų, pilnų energijos ir kūrybinių planų. Daugelis iš tais laikais gimusių kūrinių jau virto visiems gerai žinoma klasika. Nesuklysiu sakydama, kad būtent iš tų garsiaisiais 60-aisiais metais gimusiu kūrinių ir susiformavo dabartinis mūsų šalies kultūrinis paveldas.

Į klausimą: „Kodėl pasirinkote rašytojo kelią?”, Gunel su šypsena atsako:

– Tai nėra lengva duona. Bet didelę itaką man darė tėvas, žinomas Azerbaidžano rašytojas ir ilgametis Rašytojų sąjungos pirmininkas Anaras. Jo garsus romanas „Šeštas penkiaaukščio namo aukštas” turėjo didelę įtaką ištisai azerbaidžaniečių kartai. Romanas yra žinomas ne tik Azerbaidžane, išverstas į daugybę kalbų ir ekranizuotas. Man tėvas visada buvo įdomus kaip rašytojas, demokratiškas pilietis, aktyvus visuomenės veikėjas ir aplamai – įvairiapusiška asmenybė. Be abejo, tai darė įtaką mano pasirinkimui tapti rašytoja, nors pati savaime rašyti pradėjau nuo ankstyvos vaikystės ir rašymas lydėjo mane visą gyvenimą ir įvairiais gyvenimo tarpsniais – net esu parašiusi pasakų rinkinį dviems savo dukroms „Pasakos apie Densel”, taip pat pati jas ir iliustravau.

“Esate žinomų poetų anūkė ir populiaraus rašytojo dukra. Ar sunku būti garsių žmonių palikuone? Ar sunkiai pakeliama atsakomybės našta?”

– Visada stengiausi būti savimi, būti aktyvi. Esu trijų kultūrinių žurnalų įkūrėja ir vyr. redaktorė. Tai žurnalai „El” (2002 m.), „Olkem” („Mano šalis”, 2007 m.) ir „Pencere” („Langas”, 2007 m.), kuriame buvau parengusi reportažą apie Lietuvą.

2017 m. išpildžiau savo svajonę ir įkūriau „Pencere klubą” („Lango klubą”), vienijantį ne tik mūsų krašto klasikinio kultūrinio gyvenimo atstovus, bet ir šiuolaikinį kuriantį jaunimą. Klubo nariai ir svečiai yra žinomi profesoriai, visuomenės veikėjai, pripažinti ne tik Azerbaidžane, taip pat ir pradedantys menininkai, rašytojai, muzikai. Tai gera galimybė prisistatyti visuomenėje, nes klubo veikla plačiai nušviečiama per žiniasklaidą ir televiziją.

“Vilniuje bus pristatomi du Jūsų kūriniai iš rinkinio „Karabacho apsakymai” – „Šuša” ir „Laiškas tėvui”. Kuo jie aktualūs pasaulio kontekste šiuolaikinėje situacijoje – politinėje, tarptautinėje, meninėje? Kuo jie aktualūs Lietuvos skaitytojui?”

– Manau, kad visi mes turime bendras paraleles, kurios liečia žmones ir Lietuvoje, ir Azerbaidžane. Tai tokie paprasti ir tokie amžini dalykai kaip žmoniškumas, meilė gimtajam kraštui, bandymas pasakyti savo žodį, palikti savo pėdsaką šioje žemėje, gebėjimas suvokti šiolaikinio pasaulio trapumą, sunkią, bet kilnią menininko misiją vienyti kultūras ir tuo pačiu stimuliuoti savo unikalaus savitumo pradą.

Norėčiau užbaigti „Lango klubo” devizu: „Dunya bir penceredir, her gelen bakar – geder” (“Pasaulis – tarsi langas, kiekvienas tik žvilgteli per jį trumpai ir praeina…”).

Informacijos šaltinisLDS galerija ARKA.

2017.05.27; 07:30