Susitiko su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais

 

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį Kopenhagoje dalyvavusi apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais, Lietuvą pristatė kaip patrauklią šalį užsienio investicijoms. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių.

 

„Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų. Lietuvos Vyriausybės pagrindinis prioritetas – skatinti investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius“, – pabrėžė premjerė.

 

Lietuvą ir Daniją sieja bendri tikslai – padaryti pramonę konkurencingesnę, labiau paremtą žiedinės ekonomikos principais ir labiau skaitmenizuotą. Dedamos pastangos kurti modernią ekonomiką, skatinant į ateitį orientuotą žaliąją politiką.

 

Įvertinus Danijos patirtį plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus, Vyriausybės vadovė pakvietė šios šalies įmones dalyvauti projektuose, kurie skirti jūrinio vėjo energetikos Lietuvoje vystymui.

 

„Lietuvoje stabiliai auga BVP, turime aukštos kokybės logistiką. Danijos įmonės turi galimybes įgyvendinti ar plėsti savo verslo plėtros projektus Lietuvoje, vystydamos aukštos pridėtinės vertės gamybą, paslaugų centrų sektorius, taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, transporto ir logistikos, statybos, alternatyvios energijos srityse“, – sakė ministrė pirmininkė.

 

Anot premjerės, Lietuva – patraukli vieta užsienio investicijoms. Čia veikia viena dinamiškiausių startuolių ekosistemų Europoje, esame stiprūs finansinių technologijų, IT, gyvybės mokslų srityse. Lietuvos lazeriai naudojami NASA, CERN ir tokiose korporacijose kaip IBM, „Hitachi“, „Toyota“ ir „Mitsubishi“. Už pasiekimus gyvybės mokslų srityje Lietuva 2018 m. gavo „Kavli“ apdovanojimą už genų žirklių atradimą. Kas dešimtas visame pasaulyje šiandien naudojamų mokslinių lazerių yra pagamintas Lietuvoje. Pirmaujama Europos Sąjungoje (ES) pagal licencijuotas „FinTech“ įmones. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. generuotų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

Kaip pažymima Vyriausybės komunikacijos departamento pranešime, diskusijoje pabrėžta, kad Lietuvos e. infrastruktūra pripažinta viena geriausių ES. Pirmaujame pasaulyje pagal verslo poreikių tenkinimą IRT srityje ir esame regiono lyderiai pagal plačiajuosčio ryšio bei optinio pluošto kabelių infrastruktūrą.

 

2023 m. ketinama Danijoje įsteigti komercijos atašė pareigybę – taip siekiama užtikrinti dar aktyvesnį ir glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą.