Svarbiausios ištraukos iš VSD pristatytos 2015-ųjų metų ataskaitos


Print

II. VSD VEIKLOS APIBENDRINIMAS

Departamentas stiprino prevencinę veiklą. 2015 m. antroje pusėje buvo peržiūrėta ir pradėta keisti VSD struktūra, žvalgybos bei kontržvalgybos veiklos organizavimas.

Pagrindinis Departamento reformos tikslas – operatyviai reaguoti ir prevenciniais veiksmais užkirsti kelią grėsmių plėtojimuisi, gebėti greitai ir efektyviai perorientuoti žvalgybą ir kontržvalgybą atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę aplinką.

Atsižvelgiant į naujas ir kompleksiškas šiuolaikines grėsmes buvo adaptuota Departamento struktūra, sustiprinta kovos prieš terorizmą funkcija. Departamentas teikė pasiūlymus ir konsultavosi su valstybės institucijoms dėl papildomų įgaliojimų, kurie sudarytų teisines galimybes ne tik rinkti informaciją apie grėsmes, bet ir jas neutralizuoti.

Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme numatyti prevencines priemones, padėsiančias žvalgybos institucijoms efektyviau šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Departamentas savo veikloje vadovavosi teisės viršenybės principu. Žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą Departamentas vykdė pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus Žvalgybos informacijos poreikius. Atlikdamas žvalgybos tyrimus ir rinkdamas nacionalinio saugumo interesams reikšmingą žvalgybos informaciją užsienyje Departamentas taikė žmogiškosios žvalgybos (HUMINT) ir kitus žvalgybos informacijos rinkimo metodus, kuriuos yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Departamento tyrimai, skirti grėsmėms nacionaliniam saugumui nustatyti, Lietuvoje buvo atliekami gavus teismo sankcijas. Vykdydamas žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą VSD 2015 m. atliko teismo sankcionuotus veiksmus 1 953 asmenų atžvilgiu, dažniausia buvo fiksuojama jų elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija.

Iš šių asmenų 1 017 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, palyginti su ankstesniais metais, jų nežymiai sumažėjo. Išaugo teismo sankcionuotų veiksmų ne Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu – 904, juridinių asmenų atžvilgiu – 32 (2014 m. atitinkamai 816 ir 26).

VSD teikė aktualią žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams. 2015 m. pusę VSD parengtų žvalgybos pažymų sudarė kasdien rengiamos saugumo aplinkos stebėjimui skirtos žvalgybos apžvalgos, ketvirtadalį – nacionalinio saugumo procesų vertinimus pateikiančios analitinės pažymos, dešimtadalį – aktualią informaciją pateikiančios informacinės žvalgybos pažymos.

2015 m. didėjo Rusijos užsienio politikos agresyvumas, situacija regione išliko sudėtinga, Maskva siekė po agresijos Ukrainoje įvestų sankcijų atšaukimo, todėl VSD daugiausia analitinių žvalgybos pažymų parengė apie iššūkius regioniniam ir globaliam saugumui. 2015 m. VSD, skirtingai negu ankstesniais metais, daugiau dėmesio skyrė žvalgybiniams pristatymams, jie buvo teikiami Lietuvos Respublikos Prezidentės, Ministro pirmininko atstovams, Seimo NSGK nariams, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojams ir visuomenei. Pristatymai, kai žvalgybinė informacija ir analizė pateikiami žodžiu, buvo itin naudingi – tokiu būdu galima operatyviai teikti aktualiausią informaciją.

Daugiausia pristatymų buvo skirta informacinio saugumo, ekstremizmo ir terorizmo problemoms. Departamentas išliko svarbus Lietuvos institucijų partneris užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir interesus. 2015 m. Departamentas perdavė daugiau negu 200 pranešimų Policijos departamentui ir Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Migracijos departamentui, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui ir kitoms institucijoms. VSD perduoda teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms žvalgybos tyrimų metu surinktą informaciją apie galimas grėsmes ar veikas, kurios nepatenka į žvalgybos institucijos kompetenciją.

2015 m. VSD suteikė 26 510 išvadų ir konsultacijų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Daugiausia konsultuota dėl užsienio piliečių migracijos – pateikta 18 392 išvados. Iš jų – 679 išvados buvo neigiamos (rekomenduota neleisti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ar neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje).

2015 m. VSD siūlymu į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – PNG sąrašas) buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla.

III. GLOBALUS IR REGIONINIS STABILUMAS

Tebesitęsiantis konfliktas Rytų Ukrainoje, kuriame Rusija aktyviai taiko hibridinio karo metodus, ne tik išliko vienas iš svarbiausių veiksnių, destabilizuojančių regioną, bet ir darė įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD analizavo ir prognozavo grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius, kylančius regioniniam saugumui.

2015 m. Departamentas daugiausia analitinių žvalgybos pažymų parengė kaip tik apie iššūkius regioniniam ir globaliam saugumui. Kylant naujiems iššūkiams svarbus žvalgybos ir visuomenės bendradarbiavimas. VSD efektyviam darbui yra itin svarbi aktyvių ir sąmoningų Lietuvos piliečių parama. Departamentas dėkingas visiems patriotiškai nusiteikusiems piliečiams pranešantiems apie antikonstitucinius ir antivalstybinius veiksmus, priešiškų jėgų ardomąją veiklą mūsų šalyje.

Dar 2014 m. pabaigoje į VSD kreipėsi Lietuvos Respublikos pilietis ir pranešė, kad vienos Vilniuje įsikūrusios individualios įmonės vadovas Eduardas Akopovas internete rastoje nuotraukoje yra užfiksuotas dėvintis Rusijos separatistų Ukrainoje karinę uniformą. Žvalgybos pareigūnai patikrino pateiktą informaciją ir nustatė, kad Lietuvos pilietę vedęs ir čia gyventi leidimą turėjęs Ukrainos pilietis E. Akopovas kovojo separatistų pusėje Rytų Ukrainoje. Jis buvo vienas „Donecko Liaudies Respublikos“ karinės grupuotės „Rytų frontas“ vadų, apmokė surinktus kovotojus, dalyvavo užgrobiant Donecko miesto savivaldybės administracinį pastatą.

Įvertinęs surinktą informaciją, VSD kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir pasiūlė panaikinti E. Akopovo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei paskelbti jį nepageidaujamu asmeniu. Apie E. Akopovo įtraukimą į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą ir išvykimą iš Lietuvos pranešė Lietuvos žiniasklaida.

Kovoje su hibridinėmis grėsmėmis jėgas suvienyti turi nacionalinį saugumą karinėje ir civilinėje srityje užtikrinančios institucijos. 2015 m. gegužę Departamento atstovai dalyvavo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo kartu su Vidaus reikalų ministerija suorganizuotuose Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgų ir remiančiųjų vienetų pratybose „Žaibo kirtis 2015“. Pratybose buvo modeliuojama kova su įvairaus pobūdžio, tarp jų teroristinių išpuolių, hibridinio karo, grėsmėmis.

VSD, stiprindamas prevencinę kovos su hibridinėmis grėsmėmis veiklą, parengė pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir nustatyti apribojimus asmenims, galintiems kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų arba verstis ūkine komercine veikla, susijusia su ginklais ir šaudmenimis.

Siekiant išsamiau identifikuoti kylančias hibridines grėsmes 2015 m. aktyviau keistasi informacija ir patirtimi tarp NATO ir ES valstybių. Bendradarbiaudamas su užsienio partneriais VSD teikė analitinę informaciją apie Lietuvos ir Europos saugumui įtakos galinčius turėti procesus regione.

IV. PRIEŠIŠKA UŽSIENIO ŽVALGYBOS IR SAUGUMO TARNYBŲ VEIKLA

Agresyvi Rusijos užsienio politika sąlygojo ir aktyvią šios šalies žvalgybos bei saugumo tarnybų veiklą. 2015 m. VSD didžiausius pajėgumus skyrė nustatyti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų įtakai Lietuvos politiniams, visuomeniniams, ekonominiams procesams, taip pat grėsmėms, kylančioms informacinio saugumo srityje.

2015 m. pavasarį VSD vykdant ilgalaikę žvalgybos operaciją, Lietuvoje buvo sulaikytas Rusijos pilietis N. F. – etatinis Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojas. Generalinė prokuratūra sulaikyto piliečio atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Tai yra pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Svarbi priešiškų žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių prevencijos dalis yra įslaptintos informacijos apsaugos kontrolė ir su įslaptinta informacija dirbančių asmenų švietimas. 2015 m. vykdydamas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų kontrolę Departamentas atliko per 7000 patikrinimų.

2015 m. VSD surengė mokymus įslaptintos informacijos apsaugos klausimais Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos banko darbuotojams, Lietuvos apygardų teismų teisėjams ir darbuotojams, Savivaldybių administracijų darbuotojams, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apygardų prokuratūrų darbuotojams.

Mokymų metu atsakyti iškilę klausimai, susiję su įslaptintos informacijos apsauga. Lyginant su 2014 m., praėjusiais metais VSD seminaruose apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių atpažinimą apmokė 3 kartus daugiau asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijose dirbantys pareigūnai ir tarnautojai taip pat aktyviau ėmė domėtis užsienio valstybių ŽST veikla, jų keliamomis grėsmėmis.

Priešiškų žvalgybos tarnybų veiklos keliamų grėsmių prevencija turi būti vykdoma ir teisėkūros priemonėmis. VSD parengė pasiūlymus, kaip keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą. Siekiama nustatyti draudimą priimti į vidaus tarnybą asmenį, kai turima duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad šio asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais.

V. INFORMACINIS SAUGUMAS

Šalinant informacines grėsmes, VSD siekė identifikuoti priešiškos informacinės politikos formuotojus ir vykdytojus, nustatyti ir analizuoti šalies ir užsienio viešojoje erdvėje skleidžiamos ideologinės propagandos turinį, prognozuoti ir pagal kompetenciją teikti rekomendacijas Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijos propagandos sistema yra hibridinio pobūdžio. Ji grindžiama ne tik agitacija ir tendencingos informacijos sklaida, bet ir politinėmis technologijomis, įvykių organizavimu ar inscenizavimu. Rusijos propagandistų keliamos provokacijos Lietuvoje dažnai kelia tokią pat grėsmę kaip ir skleidžiama dezinformacija. Todėl dažniausiai teisėti prevenciniai veiksmai prieš priešiškos informacijos sklaidą mūsų šalyje Rusijos propagandos yra nušviečiami kaip demokratinių laisvių pažeidimai ir rusofobijos apraiškos.

Tokiu būdu politines tarpvalstybines įtampas sąmoningai bandoma paversti kultūriniais konfliktais. Pavyzdžiui, 2015 m. rugpjūčio pabaigoje Rusijos žiniasklaidos pasipiktinimą ir kaltinimus priešiškumu rusų tautai sukėlė tai, kad iš Lietuvos buvo priversta išvykti penkerių metų laikotarpiui į PNG sąrašą įtraukta portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė, propagandinio klubo „Format-A3“ vadovė Galina Sapožnikova. Apie šios žurnalistės ir jos vadovaujamo klubo veiklą Lietuvoje VSD informavo 2014-ųjų veiklos ataskaitoje.

2015 m. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Rossija segodnia“ ir toliau bandė Baltijos valstybėse įgyvendinti 30 valstybių apimantį tarptautinį informacinį (interneto portalai, televizija, radijo stotys) projektą „Sputnik“. Gegužę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje lankėsi „Sputnik“ darbuotojai, kurie siekė užmegzti „Sputnik“ projekto įgyvendinimui reikiamas pažintis, bendravo su reziduojančiais Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais, vietiniais žurnalistais.

VSD viešai paragino žurnalistų bendriją, visuomenę ir kiekvieną pilietį neįsitraukti į neskaidrius sandorius ir kritiškai vertinti pasiūlymus bendradarbiauti, o apie tokius pasiūlymus informuoti Lietuvos žvalgybą. Efektyviai užtikrinant informacinį saugumą yra būtinas daugelio valstybės institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas, keitimasis informacija, todėl 2015 m. VSD atstovai dalyvavo darbo grupėse ir tarpžinybiniuose pasitarimuose, kuriuose nagrinėtos su informaciniu saugumu susijusios problemos. VSD valstybės institucijoms teikė rekomendacijas dėl grėsmių informaciniam saugumui šalinimo, siūlė įtraukti asmenis į PNG sąrašą.

Norint neutralizuoti informacines grėsmes itin svarbu kelti visuomenės sąmoningumą ir didinti piliečių atsparumą ideologinėms manipuliacijoms. Žvalgybos pareigūnai praėjusiais metais viešame renginyje, vykusiame Šiaulių miesto bibliotekoje, visuomenės atstovus supažindino su prieš Lietuvą vykdomu informaciniu karu.

2015 m. pradžioje VSD viešai įspėjo apie tai, kad užsienio valstybių atstovai, nebūtinai Rusijos, gali siūlyti Lietuvos žiniasklaidos priemonėms bendradarbiauti platinant Rusijai palankią informaciją. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Pilietiškumo ir sąmoningumo pavyzdį parodė „Tauragės kurjerio“ atstovai. VSD buvo pateikta informacija apie įtartinus siūlymus už pinigus laikraštyje spausdinti ne reklaminius, bet parengtus tam tikros tematikos straipsnius. VSD pradėjo tyrimą siekdamas surinkti daugiau informacijos apie potencialius užsakovus, tačiau jie, vengdami viešumo, daugiau į laikraščio redakciją nebesikreipė. Informacija apie įtartinus siūlymus vėliau buvo paskelbta laikraščio publikacijoje.

Stiprinant valstybės informacinį saugumą Departamentas parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama kriminalizuoti dezinformaciją. Dezinformacija laikytina veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje.

VI. RUSIJOS ĮTAKA VISUOMENINIAMS PROCESAMS

2015 m. Rusija buvo suinteresuota kurstyti nestabilumą Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse. Karinis konfliktas Ukrainoje atskleidė, kad Rusija provokuodama ir eskaluodama separatizmą kaimyninėse valstybėse, gali panaudoti prorusiškas organizacijas ir sukarintas grupuotes: baikerius, istorinės rekonstrukcijos sambūrius, sukarintas kazokų ir stačiatikių organizacijas, sportinio simuliatoriaus – šratasvydžio (angl. airsoft) klubus, kraštutinių politinių pažiūrų visuomenės grupes.

Pastaraisiais metais Departamentas, skelbdamas viešas ataskaitas ir spaudos pranešimus, siekė ugdyti piliečių gebėjimą kritiškai vertinti viešojoje erdvėje vykstančius įvykius ir procesus. 2014 m. veiklos ataskaitoje VSD paskelbė apie tam tikrų šratasvydžio klubų ir jų narių keliamą riziką nacionaliniam saugumui. Atkreipus į tai visuomenės dėmesį, padidėjo ne tik jos, bet ir atskirų šratasvydžio klubų sąmoningumas ir budrumas atsirenkant komandų narius ir šio karinio žaidimo „priešus“.

2015 m. Lietuvos šratasvydžio bendruomenė viešai paskelbė, kad visi viešai paramą Rusijos agresijai Ukrainoje demonstruojantys ir rusiškąjį šovinizmą propaguojantys asmenys bus šalinami iš bendruomenės. Rusijos politiką remiančių šratasvydžio komandų nariams buvo užkirsta galimybė naudotis valstybiniais poligonais ir šaudyklomis.

Kraštutinių politinių pažiūrų asmenų organizuojamos protesto akcijos dažniausiai yra demokratinio proceso dalis ir politinės saviraiškos forma. Galima tik džiaugtis, kai pilietiškai aktyvi ir išprususi visuomenė yra pajėgi suprasti tikrąją tokių veiksmų reikšmę. 2015 m. kraštutinių politinių pažiūrų asmenys organizavo kelias protesto akcijas prieš Lietuvos narystę NATO ir už Rusijos užsienio politiką. Tuo pačiu metu protesto akcijų rengimo vietose aktyvūs ir sąmoningi piliečiai surengė alternatyvius renginius, kuriuose išreiškė paramą Lietuvos nacionaliniams interesams. 2015 m. vasarį prie JAV ambasados Vilniuje Socialistinio liaudies fronto (toliau – SLF), judėjimo „Būkime vieningi“, Rusijos tėvynainių fondo finansuojamo „Nepriklausomo žmogaus teisių centro“, „tautinių socialistų“ judėjimo atstovai ir kiti asmenys protestavo prieš NATO ir JAV vykdomą politiką.

Tuo pačiu metu prie JAV ambasados susirinko aktyvių piliečių grupė ir išreiškė palaikymą JAV ir NATO, kritikavo Rusijos vykdomą politiką. 2015 m. lapkričio mėnesį šalia prie Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje organizuotos Rusijos politikos Sirijoje palaikymo akcijos dalyvių susirinko patriotiškai nusiteikę asmenys su Lietuvos, Ukrainos vėliavomis bei plakatais „Šalin rankas nuo NATO“ ir „Mes už NATO“.

Po kelių dienų prie Turkijos ambasados Vilniuje SLF ir „Mūsų gretos“ nariai protestavo prieš Turkijos valdžią dėl Rusijos karinio lėktuvo numušimo. Aktyvūs piliečiai taip pat surengė akciją, kurios metu kritikavo Rusijos vykdomą politiką Sirijoje ir Turkijoje.

VII. TERORIZMAS IR EKSTREMIZMAS

2015 m. teroro aktus Europoje vykdė ir didžiausią terorizmo grėsmę kėlė islamistinės teroristinės organizacijos „Daesh“ (dar vadinama „Islamo valstybė“) pusėje kariavę ir į kilmės valstybes grįžę Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių piliečiai arba „Daesh“ inspiruoti asmenys. Terorizmo grėsmę taip pat didino islamistinių teroristinių organizacijų skleidžiama propaganda, ypač raginanti vykdyti pavienių asmenų teroristinius išpuolius.

Atsižvelgiant į terorizmo grėsmę Europoje VSD iniciatyva 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakėlė teroro akto grėsmės lygį nuo žemiausio iki žemo. VSD aktyviai bendradarbiavo su Europos valstybių žvalgybos tarnybomis kovoje prieš terorizmą – keitėsi informacija apie galimus ir įtariamus teroro aktų vykdytojus bei analitine informacija. 2015 m. Europos valstybių žvalgybos tarnybos užkirto kelią daugiau nei 10 teroro aktų, planuotų pagal 2015 m. lapkričio 13 d. teroro išpuolių Paryžiuje scenarijų.

Siekiant sustiprinti VSD kovos prieš terorizmą funkciją buvo atkurtas kovos prieš terorizmą padalinys, Departamente taip pat įsteigta nuolatinė VSD žvalgybos pareigūnų grupė, koordinuojanti visų VSD padalinių veiklą kovos prieš terorizmą srityje. VSD ėmėsi lyderio vaidmens terorizmo prevencijos srityje. VSD vykdė įstatymu numatytą pareigą koordinuoti valstybės institucijų veiklą kovojant prieš terorizmą ne tik keisdamasis aktualiausia informacija su atsakingomis valstybės institucijomis, bet ir organizuodamas pasitarimus terorizmo prevencijos klausimais.

Pasitarimuose buvo derinami atsakingų institucijų veiksmai reaguojant į terorizmo grėsmę, tariamasi dėl konkrečių terorizmo prevenciją stiprinančių priemonių. Viena iš jų yra – nacionalinė Keleivių duomenų įrašo (PNR) sistema, numatyta sukurti pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuri leistų realiu laiku, pagal iš anksto nustatytus kriterijus ar turimą informaciją, identifikuoti teroristus ar su jais susijusius asmenis, kurie ketina oro keliais atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Pažymėtina, kad šiuo metu dėl Šengeno erdvės teisinio reglamentavimo teisėsaugos ir žvalgybos institucijos neturi galimybių užtikrinti į šalį atvykstančių užsieniečių, o taip pat iš trečiųjų šalių į ES erdvę grįžtančių ES piliečių stebėsenos. Nacionalinė PNR sistema taip pat galėtų būti panaudota kovojant su nelegalia migracija. 2015 m. VSD taip pat aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos institucijomis:  pradėta bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene: kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru pradėtas derinti operacinio lygmens bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi mechanizmas, kuris, esant poreikiui, bus panaudotas vykdyti VSD bendradarbiavimą kovos prieš terorizmą klausimais ir su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais.

VSD nuolat teikė sprendimus priimančioms valstybėms institucijoms, Policijos departamentui, Vadovybės apsaugos departamentui ir kitoms atsakingoms institucijoms informaciją apie terorizmo grėsmes ir tam tikrų Lietuvos visuomenės grupių radikalizavimo tendencijas. Migracijos departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai teiktos išvados dėl užsieniečių, prašančių vizų atvykti į Lietuvos Respubliką arba leidimų gyventi šalyje, galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui;  VSD aktyviai įsitraukė į prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Graikijos ir Italijos procesą.

VSD atstovai, kartu su kitų institucijų atstovais vyko į prieglobsčio prašytojų centrus šiose šalyse, dalyvavo susitikimuose su į Lietuvos Respubliką ketinamais perkelti prieglobsčio prašytojais.

Pagal VSD rekomendacijas buvo parengti į Lietuvos Respubliką iš Graikijos perkeliamų prieglobsčio prašytojų atrinkimo kriterijai.

VSD, siekdamas užkirsti kelią terorizmo sklaidai ir galimam piliečių įsitraukimui į teroristinių organizacijų veiklą, parengė Baudžiamojo kodekso ir Pilietybės įstatymo pakeitimo projektus. Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas numato kriminalizuoti neteisėtą dalyvavimą ar skatinimą dalyvauti ginkluotame konflikte. Pilietybės įstatymo pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti pilietybės netekimo pagrindą tais atvejais, kai asmuo savo noru, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus bei tarptautinės humanitarinės teisės normas, dalyvavo ar dalyvauja ginkluotame konflikte.

VIII. ENERGETINIS IR EKONOMINIS SAUGUMAS

Stiprinant Lietuvos energetinį saugumą 2015 m. daugiausia VSD tyrimų buvo skirta nustatyti grėsmėms, kylančioms Lietuvos apsirūpinimui energetiniais ištekliais. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant pasitraukimo iš Lietuvos dujų kompanijų valdymo „Gazprom“ siekė kompromituoti suskystintų gamtinių dujų terminalą kaip patrauklią alternatyvą rusiškoms dujoms, bandė daryti spaudimą kai kuriems stambiems Lietuvos dujų vartotojams, rinko informaciją apie koncerną dominančius objektus.

VSD teikė informaciją sprendimų priėmėjams apie Lietuvai nepalankius procesus regiono energetikos sektoriuje, susijusius su Lietuvos užsienio politikos interesais: Rusijos kompanijų investicijas į ES šalių energetiką, galinčias didinti Rusijos įtaką ne tik tam tikrų šalių ar ES energetikos politikai, bet ir bendrai pozicijai Rusijos atžvilgiu apskritai.

Ekonominėje srityje svarbiausi VSD tyrimai buvo skirti išsiaiškinti Lietuvos interesams nepalankias investicijas strateginiuose ūkio sektoriuose ir Lietuvai nepalankią užsienio subjektų įtaką transporto srityje. 2015 m. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija (toliau – Komisija) svarstė UAB „FL Technics“ plėtros Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje klausimą. VSD, vykdydamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo nuostatas, pateikė savo surinktą informaciją Komisijai.

Komisija nusprendė, kad numatoma investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 2015 m. Departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymus (Draudimo, Banko, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių, Strateginių prekių kontrolės ir kitus įstatymus), valstybės institucijoms pateikė daugiau nei 900 išvadų, iš jų – 4 neigiamas apie investuojančių asmenų patikimumą, jų turto kilmę ir ryšius.

VSD taip pat informavo sprendimų priėmėjus apie rizikos veiksnius ir teikė rekomendacijas, kaip apsaugoti Lietuvos interesus Rusijai ne tik ribojant prekių importą iš Lietuvos, bet ir bandant įtraukti Lietuvos verslininkus į korupcines schemas ir taip didinti jų pažeidžiamumą.

Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD.LT).

2016.03.31; 07:39


Prisijunkite prie diskusijos