Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.12.20; 05:10
