Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto

Frankfurtas, gruodžio 2 d. (dpa-ELTA). Nevyriausybinė organizacija Tarptautinė žmogaus teisių bendruomenė (IGFM) penktadienį sukritikavo politinių kalinių padėtį Baltarusijoje ir pavadino ją katastrofiška.
 
Vokietijos mieste Frankfurte veikianti IGFM kritikos strėlių pažėrė pranešime, kuriame pareikalavo, kad nepriklausomi gydytojai galėtų apžiūrėti į Gomelio ligoninės reanimacijos skyrių išgabentą opozicionierę Maryją Kalesnikavą, kuri šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
 
Organizacija taip pat pareikalavo, kad su M. Kalesnikava galėtų susitikti ir jos tėvas bei advokatas.
 
Apie M. Kalesnikavos sveikatos problemas iš pradžių pranešęs jos bendražygis, opozicijos politikas Viktaras Babaryka ketvirtadienį teigė, kad opozicionierės tėvui gydytojai neatskleidė tikslios jo dukters diagnozės. Turimomis žiniomis, M. Kalesnikava į intensyviosios terapijos skyrių buvo perkelta po galimos operacijos, tačiau kokios – neaišku.
 
M. Kalesnikava yra viena geriausiai žinomų Baltarusijos opozicijos veikėjų. Ji 2021 m. buvo nuteista pagal kaltinimus tariamai sukėlus grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. 2020 m. ji padėjo organizuoti masinius protestus prieš Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą šeštai kadencijai.
 
IGFM duomenimis, politinių kalinių skaičius Baltarusijoje šiuo metu siekia apie 1,4 tūkst.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.12.03; 00:30

Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.

Kelnas, rugsėjo 5 d. (dpa-ELTA). Iš Ispanijos į Vokietijos miestą Kelną skridęs privatus lėktuvas nukrypo nuo kurso ir atsidūrė toli virš Baltijos jūros, o galiausiai nukrito į vandenį prie Latvijos krantų.
 
Vokietijos karinės oro pajėgos („Luftwafe“) sekmadienio vakarą tviteryje patvirtino, kad lėktuvas sudužo.
 
Prieš katastrofą buvo prarastas bet koks ryšys su orlaiviu. Vokietijos laikraščio „Bild“ duomenimis, lėktuvu skrido pilotas, vyras, moteris ir jos dukra, tačiau duomenų šaltinis nenurodomas.
 
Ispanijos laikraštis „El Pais“, remdamasis su įvykiu susijusiais ispanų šaltiniais, pranešė, kad lėktuvas greičiausiai priklausė vokiečių šeimai. Austrijos naujienų agentūra APA pranešė, kad lėktuvas buvo registruotas Austrijoje Vokietijos bendrovės vardu.
 
Švedijos jūrų gelbėjimo agentūros atstovas Johanas Ahlinas sakė, kad pakrančių apsauga aptiko naftos pėdsakų vandenyje ir mažesnių nuolaužų, pranešė Švedijos transliuotojas STV. J. Ahlinas sakė, kad rasti gyvus lėktuvo keleivius vilties mažai.
 
Pasak „Bild“, lėktuvui pakilus iš Chereso Ispanijos pietuose, buvo pranešta apie slėgio problemas kabinoje, o ryšys su žeme nutrūko netrukus po to, kai jis paliko Pirėnų pusiasalį.
 
Dėl neįprasto skrydžio elgesio į Vokietijos oro erdvę buvo pakelta perspėjimo eskadrilė, kurią sudarė du „Eurofighter“ naikintuvai, sekmadienio vakarą agentūrai dpa sakė „Luftwaffe“ atstovas spaudai. Pirminiais duomenimis, pilotas galėjo prarasti sąmonę.
 
Lėktuvas „Cessna 551“ turėjo leistis Kelno oro uoste, tačiau nuskrido už Vokietijos Riugeno salos, į Švedijos oro erdvę, paskui į pietus nuo Gotlando salos ir toliau Rygos įlankos link, kol nukrito į jūrą.
 
Vyksta gelbėjimo operacija, Latvijos naujienų agentūrai „Leta“ sakė valdžios institucijų atstovas. Paieškoje taip pat dalyvauja sraigtasparniai iš Lietuvos ir Švedijos. Kol kas neaišku, kurios šalies teritorijoje įvyko avarija.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.05; 07:30

Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.

Kijevas, kovo 4 d. (dpa-ELTA). Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.
 
„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų“, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.
 
Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
 
H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos.
 
„Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu“, – sakė H. Haluščenka.
 
J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos”, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.03.04; 07:16

Nyderlanduose – potvynis. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį Nyderlandų valdžia dėl potvynio pavojaus pradėjo evakuoti iš Venlo municipaliteto šalies pietuose daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tai pranešė Niderlandų visuomeninis transliuotojas NOS.
 
Jo žiniomis, „vandens lygis Maso upėje kyla greičiau negu manyta“. Vietos valdžia nusprendė organizuoti evakuaciją, kad jos nereikėtų skelbti naktį. Iš viso turi būti evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, gyvenančių 7,1 tūkst. namų.
 
Anksčiau Mastrichto valdžia paragino dviejų miesto rajonų gyventojus palikti savo namus, kadangi Masas gali išsilieti iš krantų.
 
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau kelias dienas pliaupia liūtys. Belgijoje potvynio aukų skaičius pasiekė 23, Vokietijoje stichija pareikalavo mažiausiai 106 žmonių gyvybių. VFR gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer priėmė sprendimą paskelbti šalies vakaruose karinės katastrofos pavojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.17; 02:00

Seime registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo siūloma nelegalius migrantų srautus iš Baltarusijos į Lietuvą pripažinti kaip hibridinę agresiją. Jei situacija Lietuvos – Baltarusijos pasienyje tęsis ar intensyvės, projekte siūloma, pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis ir pirmiausia JAV pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį. Šiame straipsnyje teigiama, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
 
Rezoliucijos projekte taip pat yra raginimas kreiptis į Europos Sąjungą pagal ES sutarties 222 str. įtvirtintą solidarumo sąlygą, kuri numato, jog „jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai“.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, galima konstatuoti, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas prisideda prie nelegalių migrantų srautų į Lietuvą. O tai, akcentuoja valdančiajai daugumai priklausantis politikas, gali būti išnaudojama ir rudenį vyksiančių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ metu.
 
„Šias savaites matome visokeriopas Vyriausybės pastangas kovojant su hibridine agresija. Todėl Seimas, grėsmės akivaizdoje rodydamas vieningumą tarp pozicijos ir opozicijos, skelbs poziciją dėl hibridinės agresijos pripažinimo. Manau, tikrai galime konstatuoti, kad Minsko režimas prisideda prie neteisėtos migracijos per Baltarusiją. Ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir netgi tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste, todėl tą vertiname labai rimtai ir kartu su Vyriausybe siūlome atsako ir atgrasymo priemones“, – išplatintame pranešime sako NSGK pirmininkas.
 
Rezoliucija taip pat siūloma valstybės sienos apsaugos sustiprinimui ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasitelkti Lietuvos kariuomenę. Taip pat visu valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.
 
Parlamentarų manymu, būtina užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir ES sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, prireikus – inicijuoti nelegalios migracijos organizavimo ir skatinimo tarptautinį tyrimą.
 
Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 m.), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai.
 
Seimo narių manymu, reikia inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus nuo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.
 
Rezoliucijoje pažymima, kad visi Lietuvos Respublikos sieną nelegaliai kertantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių, neturintys teisinio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso, būtų grąžinti į jų kilmės šalis, tuo tikslu pasinaudojant esamais arba pasirašant naujus susitarimus dėl readmisijos, būtinus jų grąžinimui.
 
Rezoliucijos projektą teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:17

Taivane šalinami geležinkelio katastrofos padariniai. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį gelbėtojai Taivano rytuose, kur išvakarėse keleiviniam traukiniui nulėkus nuo bėgių žuvo 50 žmonių, pradėjo tunelio deblokavimo operaciją. Tai pranešė šalies žiniasklaida.
 
Didelė sumaitoto sąstato dalis įstrigo siaurame tunelyje, ir deformuotiems vagonams iš ten ištraukti gali prireikti kelių dienų.
 
Katastrofos aplinkybes tiriantys ekspertai toliau renka įkalčius. Prokuratūra paprašė orderio spėjamam tragedijos kaltininkui – automobilinio krano vairuotojui – suimti. Vyras, statydamas transporto priemonę ant kalno šlaito, pamiršo užtraukti rankinį stabdį, todėl ji nuriedėjo žemyn ir sukėlė avariją.
Traukinio avarija Taivane. EPA – ELTA nuotr.
 
Aštuonių vagonų „Taroko Express“ – vienas moderniausių traukinių, galintis išvystyti 130 km/h greitį, patyrė katastrofą penktadienio rytą įvažiuodamas į tunelį Hualiano rajone. Patikslintais duomenimis, jame buvo 496 žmonės.
 
Didžiausia pastaraisiais dešimtmečiais geležinkelio katastrofa Taivane pareikalavo 50 žmonių gyvybių, dar 146 buvo sužeisti.
 
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen  šeštadienį atvyko į Hualianą aplankyti ligoninėje gydomų nukentėjusiųjų. Valdžia svarsto, kokio dydžio kompensaciją išmokėti žuvusiųjų šeimoms. Ji gali siekti 5,3 mln. Taivano dolerių (157 tūkst. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.04; 08:19

Kazachstane sudužo ūkanotomis salygomis Almatos oro uoste bandęs nusileisti karinis transporto lėktuvas, pranešė oro uostas.
 
„Preliminariais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o du sužeistieji išgabenti į artimiausią ligoninę“, – sakoma nepaprastųjų padėčių ministerijos pranešime.
 
Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į Almatą iš sostinės Nur Sultano.
 
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad lėktuvas priklausė Kazachstano Nacionalinio saugumo komitetui, kontroliuojančiam pasienio tarnybą.
 
Ryšys su AN-26 nutrūko apie 17 val. 20 min. vietos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku šiam „leidžiantis Almatos oro uoste“. Orlaivis sudužo pakilimo tako gale.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.14; 14:00

Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.

Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
 
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
 
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
 
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
 
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
 
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
 
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 05:10

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Įtakingas medicinos žurnalas „The Lancet“ prezidento Donaldo Trumpo koronaviruso politiką pavadino „katastrofiška“. Prezidento rinkimai lapkričio 3 dieną yra „tinkamas momentas pradėti permainas geresne kryptimi“, – sakoma leidinio vedamajame. Tačiau žurnalas nepareiškė aiškios paramos ir D. Trumpo priešininkui demokratui Joe Bidenui.
 
JAV netinkamai reagavo į „didžiausią sveikatos krizę per šimtmetį“, rašė „The Lancet“. Straipsnyje teigiama, kad prasėjantis socialinis saugumas, politikų kišimasis į valstybinę sveikatos sistemą, sugriautas pasitikėjimas viešuoju sektoriumi ir kiti veiksniai lėmė „katastrofišką JAV reakciją į koronaviruso pandemiją“.
 
Šalis izoliuojasi nuo išorinio pasaulio, nori pasitraukti iš tarptautinių sutarčių ir Pasaulio sveikatos organizacijos, tęsiama vedamajame. Todėl rinkėjai raginami balsuoti už „grįžimą į pasaulio bendruomenę, kad ateitis būtų teisingesnė ir tvaresnė“.
 
JAV yra labiausiai pandemijos paveikta Žemės šalis. D. Trumpo reakcija į pandemiją yra viena pagrindinių rinkimų kampanijos temų. Jis kaltinamas mokslo institucijų ir mokslinių duomenų ignoravimu bei klaidingos informacijos skleidimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.31; 09:48

Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.

Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
 
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
 
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
 
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 11:14

Du Nyderlandų kariškiai žuvo, kai jų sraigtasparnis nukrito į jūrą netoli Arubos krantų.
 
Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų televizija.
 
Jos duomenimis, nelaimė atsitiko sekmadienį po pietų vietos laiku per skrydį iš Arubos į Kiurasao – šie du autonominiai dariniai Karibų jūroje priklauso Nyderlandams.
 
Iš viso sraigtasparnyje NH90 buvo keturi žmonės. Du iš jų buvo išgelbėti, jie nenukentėjo. Du kiti žuvo.
 
Kaip patikslino Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas Robas Baueris, katastrofos aukomis tapo 34 metų moteris ir 33 metų vyras.
 
Incidentas įvyko už 12,5 kilometro nuo kranto. Nyderlandų kariškiai tiria tragedijos priežastis.
 
Infiormacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:06
 

Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk” liekanos. EPA – ELTA nuotr.

Prisimindama prieš šešerius metus įvykusią lėktuvo MH17 katastrofą, Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos žmogaus teisių teisme, taip pat ir Nyderlandų šiemet pradėtą 4 įtariamųjų teismo procesą.
 
Šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, rašoma ministerijos pareiškime.
 
Lietuva ragina Rusijos Federaciją pagaliau pripažinti Jungtinio tyrimų komiteto (JTK) pateiktas išvadas apie jos vaidmenį numušant lėktuvą MH17 ir besąlygiškai bendradarbiauti su JTK ir Nyderlandų teismu, kaip tai numatoma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2166.
 
Malaizijos oro linijų lėktuvas MH17 buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną virš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos BUK tipo raketa, kuri buvo įvežta iš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 53-iosios priešlėktuvinės brigados, dislokuotos netoli Kursko. Katastrofos metu žuvo visi 298 juo skridę asmenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 11:00

Rusijoje bandoma surinkti Arktyje į upę išsiliejusius degalus. EPA-ELTA nuotr.

Rusijoje ketvirtadienį vykdomi dar intensyvesni Ambarnajos upės valymo darbai, kurių metu siekiama susiurbti didžiulį ištekėjusių degalų kiekį. Aplinkosaugininkai skelbia, kad tai didžiausias toks išsiliejimas Arktyje, o tyrėjai suėmė pirmuosius su incidentu susijusius įtariamuosius.
 
Praėjusią savaitę degalai į upę išsiliejo iš šiluminės jėgainės, esančios už kelių kilometrų nuo Norilsko miesto, dyzelinių degalų cisternos. Į upę pateko 15 tūkst. tonų degalų, o į žemę susigėrė dar 6 tūkst. tonų, skelbia Rusijos valstybinė aplinkosaugos organizacija.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl incidento paskelbė nepapratąją padėtį.
 
Trečiadienį jis sukritikavo esą per vėlai vykdomą valymo operaciją. Tačiau kalnakasybos konglomeratas „Norilsk Nickel“, kuriam priklauso minėtoji šiluminė jėgainė, tvirtino, jog apie nelaimę atitinkamos agentūros buvo informuotos nedelsiant.
 
„Greenpeace“ padalinio Rusijoje atstovai tvirtino, kad tai „pirmasis tokio masto incidentas Arktyje“, jį esą galima lyginti su 1989 m. prie Aliaskos krantų įvykusiu naftos išsiliejimu iš „Exxon Valdez“ tanklaivio.
 
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad buvo sulaikytas šiluminės jėgainės vadovas, netrukus jam bus pareikšti kaltinimai, komitetui atliekant tris tyrimus dėl aplinkos taršos ir saugos principų pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 08:00

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
 
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
 
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
 
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
 
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
 
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
 
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
 
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
 
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 11:30

 

Gaisrai Černobylyje. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį, per 34-ąsias katastrofos Černobylyje metines, radiacija užterštoje Černobylio zonoje kelias savaites nerimstantį didžiulį miško gaisrą gesina per tūkstantį ugniagesių.
 
Ukrainos institucijos dėl gaisrų negyvenamoje Černobylio zonoje kaltina stiprų vėją ir ekstremalią sausrą po žiemos, per kurią trūko sniego.
Gaisras Černobylio regione. EPA – ELTA nuotr.
 
Pastarąsias tris savaites su liepsnomis Černobylio zonoje kovojantys ugniagesiai sekmadienį gesina du smilkstančius gaisro židinius, pranešė Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba.
 
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad gaisrai Černobylyje gali paskleisti radioaktyvius pelenus po apylinkes, o dėl stipraus vėjo užteršti dūmai gali pasiekti net už 100 km į pietus esančią Ukrainos sostinę Kijevą.
 
Tiesa, dėl smogo Kijeve Ukrainos pareigūnai kaltina miškų gaisrus gretimame Žytomyro regione ir tvirtina, kad radiacinis fonas Kijeve neviršija saugios normos.
 
Nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, radiacijos lygis Kijeve yra „stabilus ir neviršija leistinų normų“.
 
Gelbėtojai, žuvę Černobylio avarijos metu. EPA – ELTA nuotr.

Aplinkosaugos specialistas Egoras Firsovas anksčiau šį mėnesį teigė, kad dėl gaisrų radiacinis fonas Černobylio zonoje 16 kartų viršija įprastą lygį.
 
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas yra laikomas didžiausia visų laikų atominės jėgainės katastrofa. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys.
Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien lenkiame galvas prieš šventą herojų atminimą, kurie apsaugojo ateitį nuo radiacijos pavojaus“, – katastrofos metinėms skirtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Jis taip pat išreiškė gilią pagarbą ugniagesiams ir kitiems pareigūnams, kurie šiuo metu dirba Černobylio zonoje, kad „apsaugotų šias žemes nuo naujų gamtos stichijų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 00:30

Ukraina gedi žuvusiųjų per Černobylio katastrofą. EPA – ELTA nuotr.

Viena didžiausių praėjusio šimtmečio katastrofų – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija – SSRS vadovybės keletą dienų buvo laikoma griežtoje paslaptyje ir slepiama ne tik nuo sovietinės visuomenės, bet ir nuo pasaulio.
 
Kaip praneša Lietuvos ypatingasis archyvas, pirmoji oficiali trumpa informacija SSRS masinės informacijos priemonėse paskelbta tik 1986 m. balandžio 28 d., praėjus daugiau nei dviem paroms nuo avarijos.
 
Apie įvykusią avariją nebuvo informuoti net ir periferiniai KGB padaliniai. SSRS KGB pirmininkas Viktoras Čebrikovas sovietinių sąjunginių ir autonominių respublikų KGB pirmininkus, kraštų ir sričių KGB bei sovietų armijos karinių dalinių KGB ypatingųjų skyrių viršininkus apie avariją šifruota slapta telegrama informavo tik 1986 m. gegužės 1 d.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato SSRS KGB pirmininko telegramą, kurioje pateikta informacija apie katastrofos priežastis, jos padarinių tyrimą, Pripetės gyventojų evakuaciją bei pateikti nurodymai dėl informacijos plitimo kontrolės, gyventojų nuotaikų stebėjimo ir kitų veiksmų. Dokumente pažymėta, kad įvykio aplinkybes tiria vyriausybinė komisija, o Ukrainos SSR prokuratūra „pagal avarijos faktą“ iškėlė baudžiamąją bylą. Pranešama, kad užsienio masinės informacijos priemonės „išvystė propagandinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti SSRS atominę energetiką“, o užsienio šalių diplomatinių atstovybių bei informacinių naujienų agentūrų darbuotojai stengiasi rinkti duomenis apie Černobylio AE avariją.
 
Plačiausia SSRS KGB vadovybės šifruotos telegramos dalis – nurodymai, kaip stiprinti sovietų valdžios atžvilgiu neigiamai nusiteikusių asmenų operatyvinį stebėjimą, užkertant kelią galimiems jų bandymams gauti informaciją apie Černobylio AE avariją bei perduoti ją Vakarų šalių atstovams. Atidžiai vykdyti užsienio valstybių diplomatinių tarnybų ir kitų atstovybių darbuotojų, korespondentų, turistų, komersantų, stažuotojų ir kitų užsienio piliečių, įtariamų „žvalgybine ar kitokia ardomąja veikla“ elgesio ir veiksmų kontrolę. Neleisti jiems rinkti informacijos apie katastrofos padarinius bei jos naudoti „prieš SSRS interesus“.
 
Slapta šifruota telegrama, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, baigiasi nurodymu „ramiai vertinti situaciją, laiku informuoti apie ją partinius organus ir SSRS KGB vadovybę“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.25; 14:45

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis ketina apsilankyti Smolenske balandžio 10-ąją, kai bus pažymimos Lenkijos vyriausybinio lėktuvo Tu-154M katastrofos, per kurią žuvo jo brolis ir šalies prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 žmonės, 10-osios metinės.
 
Tai pirmadienį pranešė portalas “Onet“, remdamasis šaltiniais valdančiojoje partijoje.
 
„Toks buvo J. Kaczynskio noras ir sprendimas“, – cituoja portalas partijos atstovo žodžius.
 
Gautomis žiniomis, praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybės kanceliarijos atstovai lankėsi Smolenske ir Katynėje, kur buvo derinamos vizito detalės.
 
Anksčiau apie planus balandžio 10-ąją apsilankyti Rusijoje per Smolensko katastrofos 10-ąsias metines ir Katynės žudynių 80-ąsias metines informavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šalies ambasada Maskvoje perdavė Rusijos užsienio reikalų ministerijai notą, kurioje prašoma padėti surengti valstybinį vizitą.
 
Vasario pabaigoje Rusijos URM pareiškė, kad Maskva suteiks reikiamą pagalbą Lenkijos delegacijai, planuojančiai balandžio pradžioje apsilankyti Smolenske ir Katynėje.
 
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas L. Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
 
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 13:00

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
 
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
 
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
 
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
 
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Šeštadienį Vilniuje surengtas Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigiamasis susirinkimas, į kurį susirinko pilietinės visuomenės aktyvistai bei įvairių politinių partijų nariai.
 
Tarp organizacijos steigėjų – profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
 
Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad, nepaisant to, jog pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, būtų imamasi visų įmanomų priemonių apsisaugoti nuo Astravo AE keliamos grėsmės ir būtų sustabdyta tolesnė šio projekto plėtra.
 
Profesorius V. Landsbergis savo kalboje pažymėjo, jog pavojui ir neteisybei sakyti „ne” niekada nėra per vėlu. Nors negalima neigti, jog Astravo atžvilgiu iki šiol buvusios Vyriausybės padarė klaidų, visuomenė turi savęs paklausti: „O ką mes galime padaryti dabar?” Lietuvos balsas gali ir turi būti išgirstas, bet tam turime dirbti išvien.
 
Vienas iš steigėjų, europarlamentaras P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje vyrauja požiūris, kad Astravo AE jau pastatyta ir visuomenė jau nieko negali padaryti. Tačiau tai netikslu – Baltarusijos valdžia planuoja nesaugios elektrinės projektą plėsti toliau, tad šiems planams aktyviai priešintis tikrai dar nėra per vėlu.
 
Seimo narys, ambasadorius Ž. Pavilionis teigė, kad Sąjūdyje prieš Astravo AE planuoja susiburti visos politinės jėgos ir visuomeniniai judėjimai, kurie ne tik remia Europos žaliąjį kursą bei Lietuvos žaliąją energetiką, bet ir sieks padėti prezidentui įgyvendinti jo tikslą, kad visos ES šalys pritartų elektros energijos embargui iš nesaugios Astravo AE.
 
„Pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo AE sambūrio metu inicijuosime europinę peticiją prieš šią atominę elektrinę – prieš kelis metus Lietuvoje surinkome 65000 piliečių parašų, dabar visi susitelkę, panaudodami visus savo ryšius Vakaruose, turėsime įtikinti mūsų brolius ir seses europiečius, kad Astravas – egzistencinė grėsmė visai Europai”, kalbėjo Ž. Pavilionis.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija. Pirmasis asociacijos narių sambūris planuojamas vasario 15 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 17:00

Irano valdžia atšaukė savo sprendimą, apie kurį buvo paskelbusi šeštadienį: Teheranas sekmadienį apsisprendė nesiųsti Ukrainos lėktuvo juodųjų dėžių Kijevui tirti, nutarta, kad jos liks Irane.
 
„Savirašiai yra Irane, kol kas jų niekam neperduosime“, – teigė aviacijos valdžios atstovas Hassanas Rezaeifaras, kurio komentarą citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
 
Irano revoliucinė gvardija sausio 8 d. per klaidą numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, vos tik jis pakilo iš Teherano oro uosto, žuvo visi 176 lėktuvu skridę žmonės.
 
Lėktuvo katastrofa įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos paleido raketų į JAV pajėgų naudojamas karines bazes Irake. Tai turėjęs būti atsakomasis žingsnis po JAV antskrydžio, kurio metu Bagdade buvo nužudytas svarbus Irano generolas Qassemas Soleimani. Irano valdžia teigė, kad šalis ruošėsi atsakomiesiems JAV smūgiams ir lėktuvą palaikė raketa.
 
H. Rezaeifaras pareiškė, kad stipriai pažeisti savirašiai bus tiriami Irane, o į Ukrainą ar Prancūziją Teheranas juos išsiųs tik tuo atveju, jei dėl techninių priežasčių juodųjų dėžių nepavyktų įvertinti savarankiškai.
 
„Tačiau dėl to dar nebuvo nieko nuspręsta“, – teigė H. Rezaeifaras.
 
Šeštadienį tas pats atstovas sakė, kad Irane savirašių tyrimo atlikti nepavyks, nes šalies valdžia neturi tam tinkamos programinės sistemos, leisiančios parsisiųsti duomenis.
 
H. Rezaeifaras šeštadienį minėjo, kad dėl šios priežasties, jei prireiks, juodosios dėžės bus išsiųstos į Ukrainą ar Prancūziją.
 
Priežastis, privertusi Irano aviacijos valdžios atstovus apsigalvoti, nėra žinoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 06:42