Sausio 6-ąją dariau laidą tema „Ar mūsų šalį valdo oligarchai ir nusikaltėliai?“. Reagavau į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakymą, kad „tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe“.
Ir ką sužinojau? Pirmiausia tai, jog abstrakčiai kalbėti apie oligarchus mėgsta daugelis, tačiau kalbėti konkrečiai nelabai norima. Jei taip, tai gal apskritai verta užbaigti šią diskusiją? Neįvardindami konkrečiai, tikrai negalėsime kovoti su oligarchija kaip neigiamu reiškiniu. O jei negalime įvardinti, gal ir nėra jau taip blogai, kaip kartais norima pavaizduoti?
Laidoje nebuvo laiko išplėtoti dar vieną potemį: o kaip daro įtaką „oligarchai“ ar interesų grupės? Duoda kyšius, pliekia per žiniasklaidą, graso politikams ir jų šeimos nariams?
Na, kol kas iki kriminalinių dalykų dar nenusiritome. O dėl kyšių – nežinau nei vieno, kuriam galėtų jį įkišti, jei jie nenori. Dėl neteisingos kritikos žiniasklaidoje – taip, tai skaudu, tai gali pakenkti, bet jei esi teisus, gali prieš tai atsilaikyti. Tereikia didelės valios.
Tad jei politikai būtų pasirengę politikai (ir būtų atsparūs galimoms įtakoms), „blogiečiams“ nebūtų taip lengva juos kaip nors paspausti, papirkti.
Akivaizdu, kad kiekvienas verslininkas gina savo interesus. Negi jis turi ginti konkurento interesus? Tokia jau verslo logika. Tad natūralu, kad verslas siekia tuos interesus patenkinti įvairiausiais būdais. Taip pat siekia paveikti ir politikus. Ir tai legalu: verslininkai gali susitikinėti su politikais, gali išsakyti savo nuomonę, ją ginti. Tačiau jau politikų reikalas išklausyti įvairias puses, pasverti visus argumentus ir balsuoti taip, kaip liepia sąžinė.
Čia yra esminė problema. Ir todėl reikia politikų, kurie sugebėtų atsispirti tokioms įtakoms.
Nuotraukoje: žurnalistas Virginijus Savukynas, vadovaujantis televizijos laidai “Savaitės atgarsiai”.
2011.01.05
