Taivanas. Sostinė – Taipėjus
Vilnius sausio 5 d. (ELTA). Taivanas ir toliau sieks stiprinti tarpusavio ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje investuos 200 mln. dolerių, tirs galimybę čia plėtoti puslaidininkių pramonę, sako Vilniuje įsteigtos Taivaniečių atstovybės vadovas Ericas Huangas.
Anot jo, Taivanas taip pat perims arba į kitas šalis nukreips prekes, kurių nepriima Kinija – jau perimta daugiau kaip 120 jūrų konteinerių lietuviškos produkcijos.
„Taivanas įkurs investicinį fondą, kuriame iš pradžių bus 200 mln. JAV dolerių. Jie bus investuojami į Lietuvos pramonės šakas. Tai yra strateginis žingsnis tiek Lietuvai, tiek Taivanui, siekiant ilgalaikės ekonominės plėtros“, – trečiadienį žurnalistams sakė E. Huangas. Fondą žadama įkurti kuo greičiau, pirmųjų rezultatų tikintis dar šiais metais.
Šiuos pinigus ketinama investuoti pirmiausia į aukštųjų technologijų pramonės šakas: puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų pramonės, teigė E. Huangas. Fondą finansuos Taivano nacionalinis plėtros fondas.
E. Huangas, be kita ko, pažymėjo, kad Taivanas ketina ieškoti galimybių Lietuvoje plėtoti puslaidininkių pramonę. Pasak Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovo, suformuota speciali Europos ir Taivano bendradarbiavimo puslaidininkių srityje darbo grupė, kuri padės Lietuvai plėtoti puslaidininkių pramonę.
„Suformuota bendra Taivano-Europos bendradarbiavimo puslaidininkių srityje darbo grupė, o Lietuva yra pirma jos darbotvarkėje“, – teigė jis. Grupę sudarys Taivano nacionalinė plėtros taryba, taip pat Ekonomikos ir Mokslo bei technologijų ministerijos.
„Darbo grupė pirmą šių metų pusmetį į Lietuvą atsiųs ekspertų grupę, kuri įvertins Lietuvos technologinius pranašumus ir pasiūlys strategiją, kaip Lietuvai plėtoti puslaidininkių pramonę“, – sakė jis, pridurdamas, kad dėl to aktyviai deramasi ir su Lietuvos Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis. Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Be to, dvidešimčiai Lietuvos studentų bus siūlomos stipendijos studijuoti puslaidininkių technologijas pačiame Taivane.
Perims Kinijos nepriimtas prekes
E. Huangas dar patvirtino, kad Taivanas jau priėmė ir dar ketina priimti daugiau kaip 120 konteinerių su lietuviškomis prekėmis, kurius blokavo Kinija. Jie nukreipiami į pačią salą arba kitas valstybes, ateityje žadama priimti dar daugiau krovinių.
E. Huango teigimu, Lietuva susiduria su beprecedentėmis, nedeklaruotomis ir neteisėtomis Kinijos ekonominėmis sankcijomis.
„Tokie Kinijos veiksmai (nepriimti lietuviškų krovinių – ELTA), remiantis tarptautine teise, nėra nei deklaruoti, nei teisėti. Mes ir toliau padėsime Lietuvos kompanijoms, ne tik trumpą laikotarpį“, – sakė E. Huangas.
Jis atskleidė, kad Taivanas taip pat ketina lengvinti lietuviškų prekių sertifikavimo ir importavimo į salos…. rinką procedūras, siekiant, kad taivaniečiams būtų pasiūlyta daugiau maisto produktų iš Lietuvos, visų pirma pieno ir grūdų produktų.
Be kita ko, lietuviška produkcija 2022 m. pirmąjį ketvirį turėtų atsirasti ir Taivano el. prekybos platformoje „PCHome“. Joje būtų prekiaujama maisto ir gėrimų, tekstilės, kosmetikos gaminiais, maisto papildais, interjero detalėmis.
ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą lapkričio viduryje Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, nuotoliniu būdu pradėjo dirbti ir Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
