Buvęs politikas, buvęs kandidatas į šalies prezidentus Česlovas Jezerskas iškėlė privataus kaltinimo ieškinį žurnalistui Gintarui Visockui dėl šmeižto ir viešo įžeidimo per visuomenės informavimo priemones. Šių metų liepos 16 dieną Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje žurnalistas Gintaras Visockas buvo apkaltintas nusikalstamomis veikomis, ir nubaudė žurnalistą:
už 2006 metais išleistose knygose viešai užgauliai pažemintą Č. Jezerską skirta 6250 litų baudos, dar tokią pačią sumą baudos teismas skyrė už keliuose straipsniuose interneto svetainėse užgaulioto Č. Jezersko išgyvenimus. Subendrinęs abi sumas teismas paliko „tik“ 10 400 litų bausmę. Č. Jezersko naudai teismas dar skyrė ir 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dar 1 000 litų proceso išlaidoms padengti bei 12 000 litų advokato pagalbos išlaidoms padengti.
Pagal bausmės dydį turėjo būti padarytas labai didelis nusikaltimas, sutrypta labai aukšti ieškovo garbė ir orumas, padaryta didelė neturtinė žala. Todėl reikia pateikti tai, ką nusikaltimais įvardijo teismas.
Esu skaitęs minimo žurnalisto rašinius apie Č. Jezerską, beieškodamas juose šmeižto ir viešo įžeidimo, dar kartą skaičiau, tačiau neradau, todėl kaip „statistinis skaitytojas“ (neteisinis naujadaras), ieškojau įkalčių teismo sprendime. Štai jie.
G. Visockas paršė:„Č. Jezerskas – buvęs imtynininkas profesionalas. O sovietmečiu pačius gabiausius imtynininkus SSRS teritorijoje kontroliavo visagalė slaptoji tarnyba – KGB. Č. Jezerskas skynė pergalę po pergalės, ne sykį lipo ant čempiono pakylos.“
Teismas nustatė:
„<…> teiginys nėra žinia apie tai, kad būtent Č. Jezerskas buvo kontroliuojamas TSRS VSK, ir tuo labiau – jo bendradarbiavimo su šia specialiąja tarnyba konstatavimas: tokia žinia šiame teiginyje tiesiogiai nepateikiama. <…> Tačiau pirmas teiginys visų tiriamų publikacijų ir straipsnių knygose kontekste primeta, kaip pasakė specialistė R. Miliūnaitė, statistiniam Lietuvos skaitytojui ir rinkėjui mintį apie tai, kad Č. Jezerskas galėjo bendradarbiauti su TSRS VSK (VSK – tai tas pats minėtas KGB – D.R.). Tai pažymėtina ir rašytiniame įrodyme, pavadintame lietuvių kalbos ekspertizės aktu.“
Žurnalisto tvirtinimas, kad SSRS teritorijoje gabiausius sportininkus kontroliavo KGB, – jokia paslaptis ieškovui, ne paslaptis ir teisėjui. Tačiau žurnalistas citatoje ieškovo dėl to ir nekaltina, tik konstatuoja buvusią padėtį. Laikyti įkalčiu tokią citatą – ne tik teisiškai nepamatuota, bet ir absurdiška.
Skaitant sprendimo nustatomąją dalį, nevalingai peršasi kalambūras: „Gal ne jis kailinius pavogė, gal jam kailinius pavogė, tačiau jis susijęs su kailinių vagyste.“ Ne žurnalistas, o teismas ėmė ir susiejo kontroliavimą su bendradarbiavimu, o kaltę už tai primetė žurnalistui.
Ar galima nuteisti už tariamas, kalambūrui prilygintinas sąsajas, spręs apeliacinis teismas.
