Teks daug ką pradėti iš naujo


Print

Vyksta karas. Ukrainoje Rusija (Kokie ten separatistai? Daiktus vadinkime tikraisiais vardais) tebebando užimti Donecko oro uostą, nors patrankos tarsi turėtų tylėti: Minske ir Briuselyje derybų, įsipareigojimų nutraukti karo veiksmus juk buvo apsčiai. Europos Sąjunga tarsi įspėja Putiną: jeigu nesiliausite šturmuoti Donecko oro uosto, jūsų laukia dar griežtesnės sankcijos. Maskva, atrodo, tuo tiesiog netiki, nes iš Briuselio sklinda keisti prie6ingi ketinimai – švelninti, peržiūrėti esamas sankcijas. Taip geitai peržiūrėti? Karštligiškai skubama gerinti blogėjančią ekonominę situaciją Rusijoje? Nepaisant Krymo aneksijos, Pietryčių Ukrainos neteisėto atplėšimo nuo Kijevo? Laimei, tebeveikiančios sankcijos dar neatšauktos, nors, galima neabejoti, gana greitai geraširdė Europos Sąjunga pamirš visas Putino skriaudas Ukrainai.

Daugelis politikų, apžvalgininkų, šiaip iš blogio imperijos ištrūkusių tautų ir valstybių likimui neabejingų žmonių sutinka: karas vyksta ne tik Ukrainoje. Jis jau persimetė į Lietuvą, Latviją, Estiją. Tiesa, patrankos čia dar tyli, nes Rusija gal viliasi, kad šias šalis galima okupuoti kaip 1940-aisiais. Kam eikvoti šovinius? Patausosime juos Lenkijai, Vokietijai, Prancūzijai… Žinoma, gerokai tolimesnėje ateityje: kai turėsime „Mistral“ lėktuvnešius, kai Vokietijoje į valdžią pasodinsime kokį nors šrioderį, kai ne tik Vengrija, Čekija (pamiršusios 1956 m. sukilimą, Pragos pavasarį) mums bus nuolankios.
 
Pasak opozicijos lyderio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „tampame Rusijos kariaujamų karų „pafrontės valstybe“. Ir taip gyventi gali tekti dvidešimt metų.
 
Apie tokią galimybę – kad Putinas ir jo režimas gali išsilaikyti pora dešimtmečių – prabilo ir neseniai iš kalėjimo išėjęs Michailas Chodorkovskis. Jeigu Kremlius nepadarys grubių klaidų. Buvęs Putino kalinys tikisi, kad padarys.
 
Šiaip ar taip, teks pamiršti prabėgusius dešimtmečius, kai, būdami visai beginkliai, jautėmės saugūs; kai manėme, kad Rusijos gali bijoti tik liguisti rusofobai, verti pašaipos; kai Lietuvos patriotus vadinome idiotais, o vaikus auklėjome pasaulio piliečiais, kosmopolitais arba visai neauklėjome (S.Jurkevičius: „Lietuvos mokiniai verčiami mankurtais, nežinančiais tėvynės ir tautos istorijos“, Delfi); kai neatkreipėme dėmesio į Putino režimo deklaracijas ginti rusakalbius visame pasaulyje; kai buvome (drauge su Europos Sąjunga ir net tik) akli kaip ką tik gimę kačiukai ir nematėme, kokius agresyvius planus kuria Rusijoje valdžią užgrobę kagėbistai… 
 
Teks pasiraitoti rankoves, daug ką pradėti nuo nulio, jeigu norėsime išlikti šiame agresyviame pasaulyje ir XXI amžiuje.
 
Paminėjau Vilniaus licėjaus direktoriaus S.Jurkevičiaus, parašiusio straipsnį apie mūsų mokyklos bėdas, ypač – literatūros ir istorijos mokymą, pavardę. Savo straipsnyje jis rašo, kad daugiau kaip du dešimtmečius blaškomės nuo vieno eksperimento prie kito ir vis labiau klampiname mokinius į neraštingumo ir analfabetizmo liūną, kai abitorientai retai atsako į klausimus, kurie galėtų būti skiriami 6-7 klasių mokiniams. Autoriaus nuomone, tokia švietimo politika kelia grėsmę Lietuvos valstybės ateičiai, bet niekas nesiima jos analizuoti ir šalinti apgailėtinus padarinius.
 
Kai pagrobiami šimtai milijonų (bankrutuoja bankai, netikusiomis plytelėmis išklojami prospektai, griūva neseniai pastatytos parduotuvės, sporto salės ir t.t.), bent vaizduojame, kad ieškome kaltų (jų niekada nerandame), o juk čia – mūsų ateitis, vaikai, kuriuos tik išmokėme be atvangos spaudyti mobiliųjų telefonų klavišus, žaisti kompiuterinius žaidimus… Ir nėra kaltų? Jie net neįvardijami. Ką jau ten kalbėti apie analizes ir vertinimus, kodėl taip atsitiko, apie drąsą imtis tikrųjų priežasčių šalinimo politikos! Prievartautojams, verčiantiems Lietuvos mokinius mankurtais, nežinančiais elementarių savo tėvynės ir tautos istorijos faktų, dar nė plaukas nuo galvos nenukrito.
 
O juk teks, pasak Kubiliaus, 20 metų gyventi „didelių informacinių karų zonoje“.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos rusakalbių bendruomenėms kuriama nauja žiniasklaidos priemonė – portalas Baltnews, – praneša Delfi. Jis bus skirtas 9-12 klasių moksleiviams. Maskva nesnaudžia. Mes dar tik diskutuojame apie rusakalbį kanalą, apie mūsų poveikį šiai tautinei mažumai, o jie jį jau turi, jau dirba. 
Pasigirsta užuominų, savotiškų grasinimų, kad Lietuvos rusakalbiai dar labiau suartės su tomaševskininkais. Tada jūs pakukuosite. Skubėkite įteisinti raidę w, lenkiškas gatvių lenteles, jeigu nenorite Vilniaus krašto autonomijos, jeigu norite šiltesnių santykių su Varšuva. Lenkija nenusileis, ir nauja jos vyriausybė reikalaus tos nelemtos w.  Apklausos parodė, kad lenkai – ne  Lietuvos lenkai, jie tokiais nenori būti, jie yra lenkai Lietuvoje. Panašiai bus ir su rusais Lietuvoje, nes Maskva darys viską, kad rusiškai kalbanti jaunoji karta niekada netaptų Lietuvos rusais. Nes Lietuvos rusų nereikėtų ginti, o tai Putino režimui nepriimtina.
Dovydas Pancerovas sušuko: „Būsime neįveikiami, kai kartu kovosime už gėjų teises ir lenkų lenteles“ („15 min“).
 
Tai gal kovokime ir už „engiamų“ rusų teises? Dar stipresni būsime. Ir už Donecko bei Luhansko nepriklausomybę nuo Ukrainos? Ir už Vilniaus krašo autonomiją? Kuo daugiau atiduosime, tuo stipresni būsime!
   
2014.10.05
 
 

Prisijunkite prie diskusijos