Slaptai.lt savo skaitytojus supažindina su leidinio „The Washington Post“ apžvalgininko Volterio Pinkuso publikacija, nušviečiančia Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir buvusio JAV slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno viešą diskusiją.
Toji diskusija – akivaizdžiai tendencinga. Viskas, ką daro amerikiečiai, – blogai. Rusija gi nieko blogo nedaro. Štai koks pagrindinis V.Putino – E.Snoudeno viešo dialogo minėtoje spaudos konferencijoje tikslas.
Beje, klausimas, kurį E.Snoudenas ketino pateikti Rusijos prezidentui V.Putinui, turėjo skambėti maždaug taip: „Ar negalėtumėte paaiškinti, kaip funkcionuoja trys SORM versijos ir kas atsitinka su perimtais telefonų skambučiais, elektroninio pašto laiškais ir kitomis komunikacijomis, kurias kaupia SORM“.
Keistas klausimas. Keistas todėl, kad buvęs JAV slaptųjų tarnybų darbuotojas turėtų žinoti apie SORM (techninės priemonės, padedančios įgyvendinti operatyvinį sekimą). Sunku patikėti, jog E.Snoudenas nežinotų apie minimą rusišką stebėjimo sistemą ir informacijos rinkimą, egzistuojantį jau keletą dešimtmečių, nors ir nuolat atnaujinamą.
Apie šią rusišką sistemą mažoka viešų žinių net ir po to, kai visuomenė gana plačiai sužinojo apie amerikietiškąją ANB. Bet šios sistemos aprašymų vis tik galima rasti google.com paieškos sistemose. Daug apie šias sistemas rašė ir Andrėjus Soldatovas bei Irina Borogan (internetinis portalas agentura.ru, besidomintis slaptųjų tarnybų intrigomis).
1980-aisiais metais KGB sukūrė automatizuotą visasąjunginę sistemą, padedančią perimti visus telefoninius pokalbius. Po SSRS griūties Rusijos ryšių ministerija palaimino sistemą, įpareigojančią visas telefoninį ryšį palaikančias kompanijas suteikti galimybę FSB tęsti stebėjimą, sekimą ir informacijos kaupimą. Visa tai buvo pavadinta SORM – 1.
Be kita ko, FSB įsakė visoms ryšių palaikymo kompanijoms įtaisyti aparatūrą, kuri sudaro galimybę jai klausytis ir įrašinėti visus telefoninius pokalbius be operatoriaus žinios. Tokias teises ir galimybes turi ne tik centrinė FSB vadovybė, bet ir regioninių FSB padalinių vadovai.
1998-aisiais tapo žinoma, kad pradėjo veikti SORM – 2, leidžianti FSB sekti visus ryšius, atliekamus tiek iš laidinių, tiek ir iš mobiliųjų telefonų.
Neseniai pradėjo veikti SORM – 3. Ši sistema kontroliuoja ir elektroninius laiškus, ir socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją, ir net kreditinių kortelių duomenis. Sukauptą informaciją ji pajėgi saugoti trejetą metų.
Publikacijos autorius V.Pinkusas mano, kad savo tarsi naiviu klausimu E.Snoudenas sudarė galimybę V.Putinui viešai neigti (iš tiesų – meluoti), kad Rusijos slaptosios tarnybos pajėgios perimti bei analizuoti milijonus telefoninių pokalbių bei elektroninių laiškų be operatorių žinios, be teismo leidimo.
Tuo pačiu JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus Džeimso Kleperio ataskaitą, duotą specialiam Senato komitetui (besirūpinančiam žvalgybiniais reikalais) E.Snoudenas minėtoje spaudos konferencijoje pavadino „melu“. O JAV slaptųjų tarnybų vadovo Dž.Kleperio paaiškinimus ir patikslinimus – ignoravo, tarsi paaiškinimų ir patikslinimų iš viso nebuvo.
Tad ir turime tendencingą E.Snoudeno žaidimą: esą viskas, ką sako V.Putinas apie Rusijos slaptąsias tarnybas, – tiesa, viskas, ką apie Amerikos slaptąsias tarnybas tvirtina Dž.Kleperis, – melas ir dezinformacija.
E.Snoudenas atvirai smūgiuoja tik į vienus vartus.
Nuotraukoje: liūdnai pagarsėjęs Eddvardas Snoudenas.
Šaltinis – „The Washington Post“.
2014.04.24, 07:33
