“Tinkamiausia vieta – beprotnamyje”


Print

Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen, 1902–1979)-Vokietijos karinės žvalgybos operacijų Rytų (Rusijos) fronte operacijų vadovas antrajame pasauliniame kare, vėliau – Vakarų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos (BND–Bundesnachrichtendienst) šefas.

Kadrinis kariškis, Reinhardas Gelenas pradėjo savo karjerą artilerijoje. 1940 metų gegužę, Prancūzijos kampanijos metu, jis ėjo ryšių karininko pareigas prie didelių karo vadų, o tų pačių metų liepą buvo paskirtas į Generalinį štabą.

Vėliau R.Gelenas buvo pasiųstas į Rytų frontą, o 1942 metų balandį, būdamas papulkininkis, jis tapo Generalinio štabo karininku, atsakingu už reikalus Rytų fronte, pradėjo vadovauti 12-ajai valdybai – Rytų užsienio armijoms.

1944 metų gruodžio 1 dieną jam buvo suteiktas generolo majoro laipsnis, o tai labai retas atvejis vokiečių karininkui, neturėjusiam patirties vadovauti didelėms kovinėms dalims.

R.Geleno žinyba apskritai pateikdavo realius Raudonosios Armijos vertinimus ir ketinimus, bet nacistinė vadovybė beveik neįsiklausydavo į juos, nes dauguma jos veikėjų, ir ypač pats Adolfas Hitleris, nepasitikėjo žvalgais. Kai generolas Heinzas Gudermanas viename pasitarime pateikė fiureriui R.Geleno parengtą suvestinę apie Rytų frontą, A.Hitleris užriko, esą R.Gelenui tinkamiausia vieta beprotnamyje.

Kitas pranešimas, kurį padarė pats R.Gelenas, privedė iki to, kad 1945 metų gegužės 9 dieną A.Hitleris jį pašalino iš pareigų.

Tuo metu R.Gelenas jau stengėsi dirstelėti į rytojų ir susirasti ten sau vietelę. Jo žinybos archyvai (duomenys apie sovietų ginkluotąsias pajėgas, Rusijos foto nuotraukos iš oro ir kiti dokumentai) buvo užantspauduoti 50-yje plieninių dėžių ir užkasti įvairiose vietose, nusitaikius į ateitį. Pats R.Gelenas ir keletas jo pagrindinių padėjėjų perėjo į nelegalią padėtį iš dalies prisibijodami, kad su jais gali susidoroti Heinriko Himlerio galvažudžiai.

Pasibaigus karui, o tiksliau 1945 metų gegužės 22 dieną R.Gelenas ir jo žmonės pasidavė į nelaisvę amerikiečiams, pasičiupę su savim savo neįkainojamus archyvus. Po serijos tardymų rugpjūtį R.Gelenas ir šeši jo karininkai buvo pasiųsti į Vašingtoną deryboms su JAV armijos žvalgybos vadovybe. R.Gelenas gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik metus, ir 1946 metų liepą grįžęs į Vakarų Vokietiją suformavo R.Geleno organizaciją. Organizacijos strateginis tikslas buvo vienas – teikti pagalbą Amerikai, perduodant jai buvusią Rytų užsienio armijų agentūrą, pasilikusią Rusijos kontroliuojamose teritorijose.

1956 metų balandį R.Geleno organizacijos pagrindu atsirado Vakarų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba – BND (Bundesnachrichtendienst). R.Gelenas, suprantama, tapo jos pirmuoju direktoriumi (tada jis buvo atsargos generolas leitenantas). Paskyręs dalį savo gyvenimo darbui nacistams ir amerikiečiams, dabar jis perėjo tarnauti VFR.

Ir reikia pasakyti, kad čia jam sekėsi žymiai prasčiau. R.Gelenas nesugebėjo nuspėti nei Berlyno sienos statybos, nei daugelio kitų rusų ir Rytų vokiečių veiksmų. Maža to, kažkokiu momentu jis pradėjo rinkti žvalgybinę informaciją ir Vakaruose. Padėjo Egiptui sukurti savo specialiąsias tarnybas ir net bendradarbiavo su Izraeliu, jeigu tai būdavo susiję su antisovietinėmis akcijomis.

Bet 1961 metais BND kontržvalgybos valdybos viršininkas Heinzas Felfė buvo demaskuotas kaip komunistų dvigubas agentas, ir pasitikėjimas R.Gelenu buvo pakirstas.

H.Felfės istorija pagreitino kanclerio Konrado Adenauerio vyriausybės atsistatydinimą (1963). O R.Gelenas, nors ir pasiliko prie BND vairo dar keletą metų, bet jau nebeturėjo tos įtakos ir valdžios kaip anksčiau.

1972 metais buvo išleisti jo memuarai „Tarnyba“ (The Service).

Nuotraukoje: Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen, 1902–1979)-Vokietijos karinės žvalgybos operacijų Rytų (Rusijos) fronte operacijų vadovas antrajame pasauliniame kare.

2013.02.21


Prisijunkite prie diskusijos