Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.
Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.
Deja, Rusijoje tokie slaptųjų tarnybų akibtrokštai įmanomi. Sulaikiusi užsienio žurnalistus Rusijos žvalgyba pateikė kaltinimą: o kam jie fotografavo slaptą objektą. Niekad nesu girdėjusi, jog užsienyje rengiamose karinės technikos parodose būtų sugautas bent vienas šnipas. Pavyzdžiui, už tai, kad per daug įdėmiai ir per daug ilgai apžiūrinėjo prancūzišką karinį orlaivį. Nepaisant “Le Burže” atvirumo, ten kasmet pasirašoma užtektinai daug stambių pirkimo – pardavimo kontraktų.
O Rusijos karinės technikos parodose kontraktų stambioms pinigų sumoms – beveik nėra. Užtat Rusijoje saugumas pagauna daug šnipų. Sveiku protu sunkiai perprantama situacija. Jeigu ten tikrai kažkas labai slapto, kam tą slaptą daiktą vilkti į parodą? O jei angaras ar garažas vis dėlto tikrai slaptas, tai ant jo vartų, po paraliais, užkabinkite stambiomis raidėmis užrašą, skelbiantį, jog čia slaptas objektas, kurio negalima fotografuoti. Ar kur nors kitur esama situacijų, kai bilietą nusipirkusius fotografus apkaltina šnipinėjant viešoje parodoje? Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje. Tai rodo, kaip rusiškos specialiosios tarnybos degraduoja.
Iškalbinga ir apžvalgininkės Boženkos Rynskojos istorija. Savo internetinėje svetainėje ji pasidalino asmenine patirtimi, kaip jai teko ne juokais susikibti su SVR karininkais. Ji ne tik susikibo – ji susimušė. Ji Maskvoje nufotografavo kažkokį automobilį su įjungtais švyturėliais. Ir ją čia pat užpuolė vyras su moterimi. Jie draudė fotografuoti. Taip pat ir apstumdė. B.Rynskaja priešinosi. Tada ją pargriovė, o vyras pradėjo spardyti kojomis. O kai visus nuvežė į policijos skyrių, politikos apžvalgininkę sumušę vyras ir moteris parodė SVR pažymėjimus. Viešai gyrėsi esantys SVR papulkininkiai, turintys nuopelnų už sėkmingai atliktas operacijas užsienyje.
Sunku patikėti, jog šios Rusijos slaptosios tarnybos atstovai taip atvirai mojuotų tarnybiniais pažymėjimais, atskleisdami savo tapatybes. Juk dažniausiai žvalgybininkai slepia savo tikrąją veiklą ir tikrąsias darbovietes. Slepia susiklosčius net žymiai sudėtingesnėms situacijoms. Pavyzdžiui, kai iškyla pavojus jų gyvybei. O čia pasielgta priešingai. Todėl nenuostabu, jog po tokio incidento politikos apžvalgininkė B.Rynskaja domėjosi, ar mušeikos – ne aferistai, prisidengę garbingu SVR vardu. Pasirodė, jog ne aferistai. Tai buvo SVR papulkininkis Sergėjus Kudriavcevas ir SVR papulkininkė Olga Voinova. Būtent jie užpuolė žurnalistę viešoje vietoje beveik pačiame Maskvos centre. Ne tik užpuolė, bet ir spardė kojomis. O kai buvo sulaikyti Rusijos policijos pareigūnų, manė sugebėsią pasiteisinti pakišdami SVR pažymėjimus.
Analizuodama kvailas istorijas, į kurias yra įsivėlusi Rusijos žvalgyba, prisiminiau publikaciją “Vašington post” leidinyje. Viename šio dienraščio numeryje buvo aprašyta, kokiais keistais būdais rusų žvalgyba ne tik kenkia amerikiečiams, bet ir juos žemina. Žodžiu, atsitiko taip, kad vienoje Vidurinės Azijos valstybėje į Vakarų diplomatų butą slapta pateko mūsų žvalgybos darbuotojai. Tikriausiai norėjo įtaisyti pasiklausymo aparatūrą, o gal ieškojo slaptų dokumentų. Vadovaujantis sveiku protu, mūsų džeimsai bondai butą privalėjo palikti taip, kad niekam nekiltų abejonių, jog čia kažkas slapta darbavosi. Bet mūsų žvalgai pasielgė priešingai. Jie pasinaudojo tualetu ir nenuleido po to vandens. Šį tragikomišką atvejį minėtasis amerikiečių leidinys traktavo kaip rusų pastangas pasityčioti iš JAV. Žurnalistai iškėlė versiją, esą tokiu drastišku būdu rusų žvalgai norėjo kuo skaudžiau pažeminti Ameriką. O aš manau kitaip: mūsų žvalgai tiesiog nemokėjo nuleisti vandens moderniai įrengtame tualete.
Štai dainininkė Natalija Vetlickaja neseniai koncertavo pačiam svarbiausiam Rusijos Carui asmeniškai. Ji prisimena, kad ją ir jos pagalbininkus vežė kaip gyvulius ir, beje, už koncertą nieko nesumokėjo. Tuo tarpu Carui koncertavusiai Šeron Stoun, remiantis kai kurių leidinių duomenimis, už koncertą atseikėta solidi sumelė – vos ne milijonas dolerių. Taigi dainininkė N.Vetlickaja pasijuto kaip “vergė, atsidūrusi toje galeroje”. Kai ji paprašė, jog honorarą sumokėtų bent jau jos asmeniniam kirpėjui, tai Carą saugantys agentai suprato, esą kirpėjas yra dainininkės meilužis, ir juos tada perkėlė gyventi į šeimyninius viešbučio apartamentus. Bet honoraro vis tiek nemokėjo. Štai koks jų mąstymas.
Neseniai Rusijos FSB gyrėsi sėkminga operacija, kurios metu neleista surengti teroro akto – susprogdinti “Sapsano”. Bet FSB versija man pasirodė įtartina. Pabandysiu kuo trumpiau pateikti nutikimo esmę. Kažkoks kabardinas Chanuževas atvyksta į Maskvą. Bet atvyksta ne iš Kabardino – Balkarijos, o iš Dagestano. Maskvoje susidraugauja su keliais čečėnais ir sutaria rengti kruviną fejerverką. Teroro aktui pasiruošė kuo puikiausiai. Teliko susprogdinti. Bet kai operacija buvo parengta, keistasis kabardinas iš Dagestano netikėtai pareiškė grįžtąs namo. Tačiau operaciją įgyvendinti vis tiek būtina. Todėl vietoj savęs jis vyriausiuoju palieka vieną čečėną. Esą jie viską ir be jo sėkmingai užbaigsią. Ir pradingsta. Natūralu, kad vyriausiuoju teroristu paliktas čečėnas įtaria kažką negero. Įžvelgęs klastą čiupo sprogstamąjį įtaisą ir išvežė jį išmesti. Štai tada FSB ir pasirodė.
Nesu tikra, bet man atrodo, jog šiuo konkrečiu atveju FSB negaudė tikrų, jau veikiančių teroristų. Ji tik provokavo potencialius būsimus teroristus. Mat taip lengviau pasiekti teigiamų rezultatų. Po tokių “demaskavimų” galima girtis neva savo atliktais gerais darbais, budrumu, sumanumu ar dar kuo nors. Kai Lietuvos specialiosios tarnybos sako, jog sučiupo terorizmu įtariamąją Eglę Kusaitę, aš labiau tikiu. Nes taip sako ne Rusijos, o Lietuvos slaptosios tarnybos. Kai terorizmu apkaltintas Ruslanas Oznijevas, aš linkusi tikėti. Nes šis vyras į Maskvą atskrido iš Prancūzijos. Apie šio įtariamojo galimą priklausymą teroristams mus informavo Prancūzijos slaptosios tarnybos. Prancūzijos slaptosiomis tarnybomis aš irgi pasitikiu labiau, nei rusiškomis.
Jei jau Rusijos FSB tokia budri ir įžvalgi, užkardžiusi teroro aktą, kurį rengė kabardinas iš Dagestano, kodėl ji nesugebėjo išsiaiškinti, ką ruošiasi daryti Mariam Šaripova, susisprogdinusi Maskvos metro stotyje? Ji juk buvo našlė. Jos žuvęs vyras buvo aukšto rango musulmonas iš svetur, beje, savo nusiteikimais nepalankus Rusijai. Taigi M.Šaripovos elgesys negalėjo kelti pasitikėjimo. Bet FSB ja nesidomėjo.
O kaip susisprogdino Magomedas Jevlojevas “Domodedovo” oro uoste? Tik pamanyk, teroristu jis tapo dėl nelaimingos meilės. Jo mylimoji meiliai pažvelgė į svetimą vyriškį, ir M.Jevlojevas įsižeidęs pasitraukė į kalnus pas islamo fanatikus. Netikiu tokiomis pasakomis. Kadangi Kaukaze iš viso nepriimta kalbėti apie nelaimingas meiles, moterų elgesį. Galų gale iškalbinga tik ši detalė: šeima savo dukrą pasiėmė iš M.Jevlojevo šeimos įtardama kažką negero. Tikriausiai nujautė, jog dukters vyras ruošiasi savižudybei. Merginos tėvai pastebėjo polinkį terorizmui, o mūsų FSB – nepastebėjo?
Žodžiu, įspūdis toks, jog mūsų FSB neieško ir negaudo jau veikiančių teroristinių grupių, o kuria specialias teroristines grupes, kurias galėtų kontroliuoti ir, esant reikalui, įspūdingai likviduoti. Paskui – prisiskirti nuopelnus. Prie mečečių Maskvoje ne veltui sukinėjasi daug FSB agentų, kurie verbuoja Islamą išpažįstančius žmones savo reikmėms. Vienas iš tų, kurie įtariami nužudę žurnalistę Aną Politkovskąją, nuolat siųsdavo SMS žinutes savo FSB kuratoriui Pavelui Riaguzovui. Pavyzdžiui, nuolat sveikindavo jį su gegužės 9-osios švente.
Žodžiu, dėl to kabardino, į Maskvą atvykusio iš Dagestano, – daug įtarimų. Jei kabardinas pasirodo Dagestane ir užsimena apie kerštą rusams, jis automatiškai tampa įtartinu. Panašiu į FSB užverbuotą provokatorių. Tokį kabardiną Dagestane tiesiog būtų nušovę. Juk Dagestane užtenka savų fanatikų. Kaip, beje, ir Kabardino – Balkarijoje.
Ši istorija tik dar kartą įrodo, jog FSB nesugeba deramai organizuoti agentūrinio darbo tarp musulmonų. O jei nesugeba į fanatikų gretas infiltruoti savo agentų, vadinasi, nepajėgi nieko tikro žinoti apie fanatikų tikruosius planus. Esu girdėjusi šimtus istorijų, kaip, sakykim, Dagestano policija areštuoja penkis smogikus, ir čia pat prisistato FSB atstovai, prašydami suimtuosius paleisti “vardan slaptųjų operacijų”. Arba kad ir toks faktas. Dagestano islamo fanatikų lyderis be baimės važinėja po Machačkalos centrą. Šitaip jis gali judėti tik tokiu atveju, jei turi “rimtą FSB stogą”. Sakykim, žurnalistai praneša, jog buvo apšaudytas policininkų postas kokiame nors svarbiame Kaukazo kelyje. O vėliau paaiškėja, kad postą apšaudė ne teroristai, bet FSB karininkai, vadovaudamiesi tik jiems žinomais sumetimais. Žinoma, Kaukazas apaugęs įvairiausiais gandais. Ne viskuo galima tikėti. Bet kai kurios istorijos ir įtarimai turi realų pagrindą. Kaukaze šiandien labai sunku susigaudyta, kas kokiai žvalgybai dirba. Beje, teroro aktai Beslane ir “Nord Oste” buvo įvykdyti musulmonų, kuriuos FSB laikė patikimais savo agentais.
Nuotraukoje: Julija Latynina, per RTVi laidą transliuojamų laidų “Kod dostupa” autorė.
2011.08.25
