TTK spręs, ar kreiptis išvados į ekspertus dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį grįš prie sprendimo kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Dalis komiteto narių siūlo kreiptis į ekspertus ir dėl Advokatų tarybos siūlymo suteikti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas.

 

Kaip Eltai sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, daugiausiai nesutarimų, Seimo sudarytai darbo grupei ruošiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kilo dėl to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Dabartiniame įstatymo pakeitimų variante numatyta, kad šia kontrole turėtų užsiimti prokuratūra ir teismai, tačiau tokiai pozicijai, pasak parlamentaro, nepritaria Teisingumo ministerija, Advokatų taryba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija (ADAI). Anot S. Šedbaro, pastarosios institucijos mano, kad asmens duomenų kontrole baudžiamajame procese užsiimtų ir ADAI.

 

„Mes klausymų metų daug ką susiderinome, bet nepavyko niekaip susiderinti to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Jau priimta, įstatyme numatyta, kad asmens duomenų kontrolę baudžiamosiose bylose užtikrinta prokuratūra ir teismai“, – sakė TTK pirmininkas S. Šedbaras.

 

Jis teigė, kad TTK žada apsispręsti, ar kreiptis išvados į Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus.

 

„Kad Seimo salėje nekiltų vėl naujų ginčų, mes norėjome platesnio ekspertų vertinimo. Ar pavyks, ar ne, nežinome, bet bandysime“, – sakė S. Šedbaras.

 

Parlamentaras patvirtino, kad TTK taip pat kyla diskusijų ir dėl Advokatų tarybos pasiūlymo suteikti teisę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas, prieš jį buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dalis komiteto narių – socdemas Julius Sabatauskas, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis – nori ekspertų įvertinimo ir dėl šios iniciatyvos, nors šiai darbo grupė ir nepritarė.

 

„Tas aspektas taip pat matyt bus svarstomas“, – teigė S. Šedbaras.

 

Elta primena, kad Advokatų taryba siūlė įstatyme numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.

 

Šią idėją advokatūra pateikė po tai, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

 

Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.

Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritaria.